2024 metais Jungtinės Valstijos perspėjo Maskvą, kad tęsiant diversijas, susijusias su DHL siuntomis, Rusija gali būti įtraukta į terorizmą remiančių valstybių sąrašą. Vašingtonas taip pat leido suprasti, jog toks sprendimas greičiausiai reikštų Rusijos ambasados JAV uždarymą. Tai atskleidė buvęs Joe Bideno administracijos Nacionalinio saugumo tarybos strateginio planavimo vyresnysis direktorius Thomas Wrightas, kurį cituoja „Agentstvo“.
Įspėjimas, kuris, pasak pareigūno, suveikė
Apie Baltųjų rūmų perduotą žinutę Kremliui po siuntų užsidegimo Th. Wrightas rašė leidinio „The Atlantic“ skiltyje. Jo teigimu, Donaldo Trumpo administracijos pasirinkta strategija ekonominėmis paskatomis įtikinti Vladimirą Putiną susitarti dėl taikos Ukrainoje neveikia. Kaip veiksmingą Maskvos atgrasymo pavyzdį jis nurodė 2024 metais perduotą perspėjimą.
Th. Wrightas teigė, kad dirbdama Nacionalinio saugumo taryboje Bideno administracija įspėjo Rusijos pareigūnus po to, kai buvo parengtas planas lėktuvuose, gabenusiuose DHL siuntas, paslėpti lengvai užsiliepsnojančius įrenginius. Rusijai buvo aiškiai nurodyta, jog tokie veiksmai greičiausiai baigtųsi jos ambasados JAV uždarymu.
Pasak jo, po šio įspėjimo Maskva tokias operacijas nutraukė.
Th. Wrightas taip pat mano, kad dabartinė JAV administracija galėtų sulaikyti V. Putiną nuo šešėlinio karo prieš NATO valstybes eskalavimo, jei D. Trumpas susitartų su Elonu Musku leisti Ukrainai naudoti „Starlink“ smūgiams į Rusijos teritorijoje esančius karinius taikinius.
Gaisrų grandinė pasiekė ir Vilnių
DHL siuntų užsidegimai užfiksuoti 2024 metų liepos 20, 21 ir 22 dienomis: Vokietijos Leipcige, netoli Varšuvos Lenkijoje ir Didžiosios Britanijos Birmingame. Lietuvos tyrimo duomenimis, mažiausiai dalį šių siuntų iš Vilniaus išsiuntė Rusijos karinės žvalgybos GRU pasamdyti agentai.
„The New York Times“ rašė, kad iki rugpjūčio Baltųjų rūmų pareigūnai vis labiau nerimavo dėl žvalgybos informacijos, rodančios Maskvos ketinimus diversijų kampaniją perkelti į JAV teritoriją. Tą patį mėnesį JAV institucijos sugriežtino į šalį atvykstančių aviacinių krovinių tikrinimo reikalavimus. Spalį vidaus saugumo pareigūnas uždarame susitikime paragino didžiausių oro bendrovių vadovus paspartinti priemones, galinčias užkirsti kelią aviacijos katastrofoms.
Kaip teigiama NYT tyrime, užkulisiuose Baltieji rūmai intensyviai stengėsi perspėti V. Putiną apie galimos katastrofos su žmonių aukomis pasekmes ir užkirsti jai kelią. J. Bideno patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake’as Sullivanas per kelis pokalbius su Rusijos prezidento padėjėju Jurijumi Ušakovu nurodė, kad Vašingtonas dėl DHL siuntų užsidegimo atsakomybę priskiria Maskvai. Jis taip pat išreiškė susirūpinimą, kad gaisras krovininiame ar keleiviniame lėktuve galėtų pareikalauti daug aukų.
Tokius pačius argumentus CŽU direktorius Williamas Burnsas išsakė Išorės žvalgybos tarnybos (SVR) vadovui Sergejui Naryškinui ir FSB direktoriui Aleksandrui Bortnikovui.
Praėjusių metų kovą „Reuters“ skelbė, kad J. Bidenas pavedė J. Sullivanui ir W. Burnsui įspėti V. Putiną bei artimiausius jo aplinkos žmones: jeigu Rusija tęs diversijų kampaniją, ypač JAV teritorijoje, Vašingtonas gali įtraukti šalį į terorizmą remiančių valstybių sąrašą.
D. Trumpui sugrįžus į Baltuosius rūmus, ambasadų veiklos atkūrimas tapo viena svarbiausių temų derybose dėl Maskvos ir Vašingtono santykių normalizavimo. Šios derybos praėjusių metų vasarį prasidėjo Saudo Arabijoje. Vis dėlto po antrojo susitikimo raundo balandį šalys susitarė tik dėl savo ambasadų bankinių operacijų.
