Iglė Bernotaitytė pristatė naują kūrinį „Drama“ ir jam sukurtą įspūdingą vaizdo klipą. Dainininkė šįkart klausytojus pakvietė pažvelgti į jos vidinį pasaulį – vietą, kurią paprastai pasiekia nedaugelis.
Iglė Bernotaitytė ir Tadas Juodsnukis (tv3.lt fotomontažas)
Kūrinio vaizdo klipo premjera surengta prieš pat Helovyną, todėl pasirinktas laikas – simboliškas. Vaizduose atskleidžiama kiekviename žmoguje slypinti tamsioji pusė ir tai, kaip drama kartais gali mus užvaldyti bei nusitempti paskui save.
Klipe susipina stiprios emocijos, apmąstymai, aistros ir nuolatinė akistata su asmeniniais šešėliais. Kūrinys taip pat parodo sunkiai apčiuopiamą ribą tarp tikrovės ir scenarijų, kuriuos susikuriame savo mintyse.
Iglė teigia, kad nė viena ankstesnė daina nebuvo jai tokia artima kaip „Drama“ – tiek dėl žodžių ir melodijos, tiek dėl perteikiamo jausmo. Pasak jos, norintiems suprasti, kas vyksta jos galvoje, šis kūrinys atsakymą pateikia itin tiksliai. Dainą parašė jos gyvenimo partneris Tadas Juodsnukis, gerai pažįstantis tiek šviesiąją, tiek tamsiąją atlikėjos pusę.
Vaizdo klipą „Drama“ ir naująją dainą galima išgirsti čia:
Dainininkė neslepia, kad dramatiškumas jai būdingas nuo prigimties. Dar vaikystėje ji mėgo vaidinti, o jos kuriami vaidmenys būdavo kupini emocijų. Kartais tas sceninis dramatiškumas persikeldavo ir į kasdienį gyvenimą. Vėliau Iglė suprato, kad nevaldomos emocijos ir polinkis pasiduoti dramai gali būti žalingi ne tik aplinkiniams, bet ir jai pačiai.
Laikui bėgant atlikėja išmoko sudėtingose situacijose išlaikyti savitvardą, blaiviau įvertinti aplinkybes, palaukti, kol emocijos nurims, ir prieš kalbėdama gerai apgalvoti žodžius. Vis dėlto ji pripažįsta, kad kartais pernelyg ilgai lieka savo mintyse, viską analizuoja daugybę kartų ir vėl pajunta artėjančią dramą.
Iglė pasakoja vis dažniau mėginanti į save pažvelgti iš šalies. Toks žvilgsnis jai leidžia pastebėti, kad svarbiausi pokyčiai ir didžiausi pasiekimai niekada neatsirado be pastangų.
Asmeninis augimas, pokyčiai išorėje ir viduje, pasak dainininkės, buvo pasiekti kovojant su baimėmis, gėda ir pykčiu. Siekdama meilės ji turėjo susidurti su tuo, nuo ko dažnai norėdavo pabėgti. Galiausiai Iglė suprato, kad pabėgti nepavyks – belieka pereiti per šiuos išgyvenimus, juos pripažinti, priimti ir stengtis tobulėti.
Todėl kūrinys „Drama“, nors taip ir vadinasi, nėra apie pasidavimą sunkioms emocijoms. Priešingai, daina kalba apie jų priėmimą ir gebėjimą nepaisant jų judėti pirmyn.
Iglė taip pat prisimena ją stipriai paveikusią banglentininkų frazę „krantas – ne dugnas“. Jai šie žodžiai reiškia, kad net ir pasijutus dugne būtina nepamiršti savo kranto – siekių, svajonių ir tikslų – ir stengtis jo link plaukti. Sudėtingais gyvenimo momentais atlikėja šią mintį primena sau.
