Suomijos ir Norvegijos vadovų pokalbis telefonu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu sukėlė nesutarimų tarp Ukrainą remiančių Europos valstybių. Kaip rašo „The Telegraph“, tokia situacija itin palanki Kremliui.
Kiti Europos lyderiai kritikavo Suomijos prezidentą Alexanderį Stubbą ir Norvegijos ministrą pirmininką Joną Gahrą Støre dėl to, kad jie veikė savarankiškai ir iš anksto nesiekė bendro Europos susitarimo. Rusija savo ruožtu pareiškė, kad šis pokalbis buvo mėginimas prisidėti prie derybų proceso.
Leidinys pažymi, kad tai pirmas kartas nuo praėjusių metų liepos, kai vienos iš Ukrainą remiančių Europos valstybių vadovas tiesiogiai kalbėjosi su Rusijos lyderiu. Tuomet Putinui skambino Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. Vis dėlto dabartinė iniciatyva sulaukė nerimo.
Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen pareiškė į Norvegijos ir Suomijos veiksmus žvelgianti „labai skeptiškai“. Ji pabrėžė, kad Europa turėtų veikti kartu, o ne atskirų valstybių iniciatyvomis.
Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas taip pat teigė, kad nei jis, nei kiti Europos vadovai apie šias derybas nebuvo informuoti.
„The Telegraph“ kalbintas Europos pareigūnas, dalyvaujantis derybų procese, perspėjo, jog nesuderinta politika gali lemti tai, kad Europos lyderiai į Putiną kreipsis iš skirtingų pusių, neturėdami aiškios bendros pozicijos.
Kitas šaltinis teigė, kad tokiu atveju Europa gali tapti Rusijos įrankiu. Tai esą padėtų Donaldui Trumpui vaizduoti europiečius kaip kliūtį taikai.
Pasak leidinio, toks scenarijus būtų naudingas Putinui, kuris, kaip plačiai manoma, nėra pasirengęs nutraukti karo. Tuo pat metu Kremlius tvirtina, kad Europos dalyvavimas yra būtinas siekiant sėkmingai susitarti dėl paliaubų.
Kremliaus paskelbtoje ataskaitoje nurodoma, kad Putinas pokalbiuose su Stubbu ir Støre dar kartą išdėstė Rusijos požiūrį į pagrindines konflikto priežastis. Maskva teigia, esą dėl invazijos atsakomybė tenka NATO plėtrai į rytus ir provakarietiškai Ukrainos valdžiai.
Rusijos pranešime taip pat sakoma, kad ilgalaikė ir teisinga taika įmanoma tik visiškai bei besąlygiškai atsižvelgus į, Kremliaus teigimu, teisėtus Rusijos interesus. Be to, Putinas apkaltino konfrontacinę politiką vykdančias ES ir NATO valstybes konflikto vilkinimu.
Šie pareiškimai sutampa su Europos pareigūnų vertinimu, kad Rusija per kitą Ukrainos taikos derybų etapą gali mėginti susilpninti NATO.
Apie pokalbį informavo Zelenskis
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis anksčiau teigė, kad po pokalbio su Putinu Suomijos ir Norvegijos vadovai susidarė įspūdį, jog Rusija rimtai svarsto galimybę dalyvauti susitikime Abu Dabyje.
Zelenskis sakė, kad iškart po pokalbio Stubbas ir Støre jam paskambino bei perdavė savo vertinimą. Pasak Ukrainos vadovo, jie manė, kad Rusija galbūt iš tiesų pasirengusi susitikti Abu Dabyje. Tokiame susitikime turėtų būti aptarti pirmieji deeskalacijos veiksmai, svarbiausi Ukrainos prioritetai, ypač saugumo srityje, ir karo nutraukimas apskritai.
Tuo metu „Financial Times“ skelbė, kad Putinas Šiaurės Europos šalių vadovams apie 90 minučių dėstė istoriją. Skandinavijos lyderiai turėjo išklausyti ilgą jo pasakojimą apie tai, ką Kremlius vadina „pagrindinėmis konflikto priežastimis“.
