Vokietija ir Prancūzija susitarė dėl bendros pozicijos, kuria sieks koreguoti Europos Sąjungos automobilių pramonei nustatytus reikalavimus.
Dvi didžiausios Bendrijos ekonomikos ragina suteikti automobilių gamintojams daugiau lankstumo, tačiau kartu siūlo priemones, kurios skatintų elektromobilių gamybą ir technologijų kūrimą Europoje. Šis susitarimas gali paveikti ir tai, kokie automobiliai Europos rinkoje bus parduodami po 2035 metų.
Iki šiol Berlyno ir Paryžiaus požiūriai į automobilių pramonės ateitį smarkiai skyrėsi. Vokietija siekė švelnesnių reikalavimų automobiliams su vidaus degimo varikliais, o Prancūzija daugiausia dėmesio skyrė elektromobilių gamybai Europoje ir vietos pramonės apsaugai nuo užsienio kapitalo konkurencijos.
Dabar šalys rado kompromisą, kuris turėtų padėti Europos Sąjungai rengiant naują automobilių pramonei skirtų priemonių paketą.
Bendrame pareiškime abiejų šalių vyriausybės nurodė, kad Europa turi išlaikyti konkurencingumą pasaulinėje automobilių rinkoje ir tuo pat metu mažinti transporto sektoriaus išmetamo anglies dioksido kiekį.
Vokietija ir Prancūzija pabrėžė siekiančios konkurencingos, inovatyvios ir nuo iškastinio kuro vis mažiau priklausomos Europos automobilių pramonės, kuri gamintų Europoje ir kurtų ateities darbo vietas.
Vokietija išsiderėjo daugiau lankstumo
Vienas esminių susitarimo punktų susijęs su 2035 metais įsigaliosiančiais automobilių taršos reikalavimais.
Pagal anksčiau patvirtintas ES taisykles nuo 2035 metų naujų lengvųjų automobilių išmetamas CO2 kiekis turėtų būti sumažintas 100 proc., palyginti su nustatytu atskaitos lygiu. Praktikoje tai reikštų, kad nauji benzininiai ir dyzeliniai automobiliai, išmetantys CO2, nebeatitiktų nustatytų reikalavimų.
Vokietija jau kurį laiką ragina šią tvarką sušvelninti. Berlynui svarbu išsaugoti daugiau galimybių automobiliams su vidaus degimo varikliais, nes nuo jų gamybos ir susijusių technologijų priklauso didelė Vokietijos pramonės dalis.
Naujienų agentūra AFP skelbia, kad siekdama susitarimo Prancūzija sutiko su papildomomis Berlyno reikalautomis nuolaidomis.
Vis dėlto konkrečios išimtys ir jų taikymo tvarka dar turės būti įtvirtintos Europos Sąjungos teisės aktuose.
Prancūzija iškovojo europinės pirmenybės principą
Mainais už lankstesnį požiūrį į vidaus degimo variklius Vokietija pritarė griežtesniems reikalavimams, kuriais būtų skatinama automobilių ir jų komponentų gamyba Europoje.
Šis principas vadinamas europine pirmenybe. Jo esmė – viešąją paramą gaunančios įmonės turėtų rinktis Europoje arba tam tikrose partnerėse šalyse pagamintus komponentus.
Prancūzija ilgą laiką reikalavo griežtesnių kriterijų, kad Europos Sąjungos lėšos pirmiausia pasiektų vietos gamyklas ir tiekėjus.
Iš pradžių Vokietija siūlė platesnį modelį, leidžiantį įtraukti daugiau už Europos ribų veikiančių tiekėjų. Tačiau, AFP duomenimis, Berlynas galiausiai pritarė Paryžiaus pozicijai artimesniam variantui.
Kompromisas sulaukė aplinkosaugininkų kritikos
Abiejų šalių vadovai susitarimą vertina kaip svarbų žingsnį stiprinant Europos automobilių pramonę.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas teigė, kad Europa turi išlikti vieta, kurioje kuriamos naujos technologijos, investuojama ir gaminama, kartu siekiant klimato apsaugos tikslų.
Vis dėlto aplinkosaugos organizacijos kompromisą įvertino neigiamai. Jos nepritaria papildomoms išimtims automobiliams su vidaus degimo varikliais.
Organizacijų vertinimu, lankstesni reikalavimai gali sulėtinti transporto sektoriaus perėjimą prie mažiau taršių technologijų.
