Net visiškai nurimus namams elektros vartojimas nesustoja. Energiją toliau naudoja maršrutizatoriai, budėjimo režimu palikti įrenginiai, šaldytuvai, šildymo sistemos, o atvėsus orams – ir elektriniai šildytuvai.
Naktiniai elektros vartojimo duomenys gali padėti pastebėti neįprastus pokyčius, o prieš įjungiant ilgą laiką nenaudotą šildytuvą būtina įvertinti jo būklę. Tai svarbu ne tik siekiant išvengti didesnių sąskaitų, bet ir dėl saugumo.
Nakties duomenys išryškina nuolat veikiančius prietaisus
Kai dauguma namuose esančių įrenginių išjungti, paprasčiau įvertinti vadinamąjį bazinį elektros vartojimą. Jį gali sudaryti šaldytuvo, maršrutizatoriaus, šildymo įrangos ir budėjimo režimu paliktų prietaisų sąnaudos.
Palyginus kelių ramių naktų elektros vartojimo grafikus, galima pastebėti, ar įprastas lygis nepakito. „Ignitis“ privačių klientų padalinio vadovas Edvinas Jurevičius bazinį vartojimą palygino su namų pulsu ramybės būsenoje: jis neturėtų būti lygus nuliui, tačiau svarbu stebėti pokyčius. Jei naktimis staiga sunaudojama daugiau elektros nei anksčiau, tai gali reikšti, kad namuose pasikeitė vartojimas.
Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) duomenimis, daugiau kaip 1,3 mln. išmaniuosius skaitiklius turinčių klientų gali matyti elektros vartojimo duomenis 15 minučių intervalais. „Ignitis“ klientai šią informaciją gali stebėti ir „EnergySmart“ programėlėje.
Programėlės duomenimis, nuo 2 iki 5 valandos nakties naudotojų namuose vidutiniškai fiksuojama apie 0,3 kW galia. Jei tokia galia išliktų visas tris valandas, būtų sunaudota apie 0,9 kWh elektros.
Prieš naudojant šildytuvą būtina jį apžiūrėti
Artėjant žiemai iš spintų ir sandėliukų ištraukiami šildytuvai, tačiau prieš juos įjungiant reikėtų įsitikinti, kad prietaisas yra švarus ir nepažeistas. Elektronikos platintojų asociacija (EPA) ypač ragina atidžiai patikrinti senesnius šildytuvus, naudojamus jau ne vieną sezoną.
Dulkės gali trukdyti oro cirkuliacijai ir padidinti perkaitimo riziką. Prieš valant prietaisą būtina ištraukti kištuką iš lizdo ir palaukti, kol šildytuvas visiškai atvės. Korpusą bei ventiliacijos angas reikėtų valyti taip, kaip nurodo gamintojas.
Taip pat reikia apžiūrėti laidą ir kištuką. Įtrūkimai, deformacijos ar perkaitimo požymiai reiškia, kad prietaiso naudoti negalima – jį turėtų įvertinti kvalifikuotas specialistas. Šildytuvą būtina statyti ant stabilaus paviršiaus ir laikyti gamintojo nurodytą atstumą nuo užuolaidų, baldų bei kitų degių daiktų. Džiovinti ant jo drabužių ar rankšluosčių negalima, nes tai gali sutrikdyti šilumos sklaidą ir sukelti perkaitimą.
Nešiojamąjį šildytuvą patariama jungti tiesiai į tinkamą sieninį lizdą. Ilgintuvai ir šakotuvai gali neatlaikyti didelės apkrovos. Pasibaigus sezonui, atvėsusį ir išvalytą prietaisą reikėtų laikyti sausoje vietoje, saugant nuo drėgmės, dulkių ir mechaninių pažeidimų.
Budėjimo režimas taip pat prisideda prie sąskaitų
ESO skaičiavimu, budėjimo režimu paliktas televizorius per metus gali sunaudoti apie 45 kWh, į elektros tinklą įjungtas kompiuteris – 20–50 kWh, o lizde paliktas įkroviklis – apie 1–2 kWh.
Nors atskirų prietaisų sąnaudos nėra didelės, jų namuose gali būti ne vienas. Be to, bazinį vartojimą sudaro ir nuolat veikiančios būtinos sistemos bei įranga.
Jeigu 0,3 kW galia būtų vartojama visą parą, per metus susidarytų apie 2 628 kWh. Esant 0,25 euro už kilovatvalandę kainai, tai sudarytų apie 657 eurus. Tai tik orientacinis pavyzdys, nes reikšmingą vartojimo dalį gali sudaryti šaldytuvas, šildymo įranga ir kiti būtini prietaisai.
Per praėjusį šildymo sezoną gaisrų padaugėjo
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) duomenimis, nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. balandžio pabaigos Lietuvoje kilo 5 338 gaisrai. Juose žuvo 64 žmonės, o 115 buvo sužeisti. Gyvenamuosiuose pastatuose užregistruota 1 840 gaisrų – 18 proc. daugiau nei ankstesnį sezoną. Juose žuvo 50 žmonių.
Dėl krosnių, židinių ir dūmtraukių įrengimo bei naudojimo pažeidimų, taip pat elektros įrangos ir instaliacijos gedimų kilo 1 668 gaisrai. Jie sudarė 31 proc. visų per šildymo sezoną kilusių gaisrų, o juose žuvo 21 žmogus.
Ugniagesiai prieš šildymo sezoną ragina patikrinti krosnis, katilus ir dūmtraukius. Kūrenamus dūmtraukius reikia valyti ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius, o pelenus laikyti nedegioje talpoje. Elektrinių šildytuvų negalima uždengti ar palikti veikiančių be priežiūros, juos rekomenduojama jungti tiesiai į sieninį lizdą. Kiekvienuose namuose taip pat turi būti veikiantis dūmų detektorius.
PAGD pabrėžia, kad ypatingo dėmesio reikia vyresnio amžiaus žmonėms. Apie 70 proc. gaisruose žuvusių žmonių gyvena kaimo vietovėse arba mažuose miesteliuose, o 60 proc. žūčių įvyksta vakaro ir nakties metu. Ugniagesiai ragina pasirūpinti vienais gyvenančiais artimaisiais bei kaimynais ir padėti jiems patikrinti šildymo įrangą bei dūmų detektorius.
