Iki starto lieka 80 dienų, o Dakaro ralis ruošiasi reikšmingam pokyčiui – po septynerių metų Saudo Arabijoje legendinės lenktynės sugrįš į Afriką. Daugeliui komandų tai reiškia būtinybę iš naujo planuoti pasiruošimą, tačiau Lietuvos motociklininkui Mykolui Paulavičiui tokia naujiena yra palanki: Maroke jis treniruojasi ir lenktyniauja mažiausiai du kartus per metus.
Svarbiausia trumpai
● Formatas: prologas ir 12 etapų, daugiau kaip 4 000 km greičio ruožų bei viena poilsio diena.
● Startas: preliminariai Europoje, iš kur į Afriką bus keliamasi keltu.
Maroko trasos lietuviui gerai pažįstamos
Antrajam Dakarui besirengiantis Rally 2 klasės motociklininkas maršruto pokytį vertina kaip papildomą pranašumą.
M. Paulavičius teigia, kad Merzougos kopas jau gerai pažįsta: atpažįsta vietoves, numano, kiek truks akmenuoti ar sudėtingi ruožai, todėl tokia patirtis padeda ir psichologiškai. Jo vertinimu, Saudo Arabijoje šimtus kilometrų tenka važiuoti per beveik tuščias teritorijas, kur kraštovaizdis mažai keičiasi, o Marokas pasižymi įvairesniais vaizdais ir istorija.
Dar prieš pirmąjį Dakarą lietuvis startavo „Rallye du Maroc“ varžybose, o šturmano pareigas atliko „Baja Morocco“ ir „Maroc Desert Challenge“ lenktynėse. Jam nepažįstamas kol kas liks tik Iriki ežero regionas.
Galimas maršrutas kol kas nėra oficialiai paskelbtas
Oficialaus Dakaro maršruto dar nėra, tačiau komandų turima informacija leidžia numanyti galimą trasą. Karavanas iš Ispanijos arba Portugalijos keltu persikeltų į Afriką ir pirmiausia pasiektų Fesą. Šio miesto senamiestis įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, o čia esantis al Karauino universitetas laikomas seniausia nuolat veikiančia aukštąja mokykla pasaulyje.
Vėliau dalyvių lauktų Merzouga, kur Erg Šebi kopos siekia iki 150 metrų aukštį. Po jų numatomas Iriki ežero regionas – išdžiūvęs ežero dugnas ir sausos upių vagos, kuriose itin svarbu tiksliai pasirinkti greitį bei nepasiklysti naviguojant.
Planuojama, kad finišas bus pasiektas Zagoroje. Šis miestas žinomas dėl ženklo „Tombouctou 52 jours“ – juo primenama, kad kelionė kupranugariu iki Timbuktu kadaise trukdavo 52 dienas.
Lenktynės vėl gali tapti lengviau pasiekiamos žiūrovams
Pietų Amerikoje Dakaro ralis sutraukdavo milijonus gerbėjų. 2014 metais lenktynių direktorius Etienne Lavigne prie trasų skaičiavo nuo 4 iki 4,5 mln. žiūrovų. Saudo Arabijoje varžybos dažniausiai vyko atokiose vietovėse, todėl dabar sugrįžimas į Afriką gali priartinti jas prie žiūrovų.
M. Paulavičius mano, kad starto vietos Ispanijoje ar Portugalijoje galėtų pritraukti minias, panašias į tas, kurios susirenka per WRC etapus. Jo prognoze, žiūrovų ir žiniasklaidos dėmesio gali būti bent tris kartus daugiau nei Saudo Arabijoje, o dėl patogesnio susisiekimo ir paprastesnio akreditacijų gavimo renginį pasiekti turėtų būti lengviau.
Sportininkas gerbėjams pataria jau planuoti kelionę: galima rinktis startą Europoje ir trumpas atostogas arba vykti į Maroką bei iš arti pajusti Dakaro atmosferą.
Sportininkas kreipiasi ir į rėmėjus
M. Paulavičius tikina, kad Dakaro sugrįžimas į Afriką turėtų išsklaidyti rėmėjų abejones – lenktynės vyks, o tai jau patvirtinta. Jo teigimu, informacijos sklaida bus didesnė tiek Europoje, tiek Afrikoje, todėl tai gali tapti galimybe mažiau žinomiems prekių ženklams pasiekti pasaulinę ir Lietuvos auditoriją.
Sportininkas taip pat nurodo, kad mielai priimtų dar kelis partnerius, jei jie turėtų bendradarbiavimo idėjų.
