Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sukritikavo valdančiuosius dėl, jos vertinimu, chaotiško valdymo, nuolatinių svyravimų ir nesutarimų dėl prioritetų. Politikė teigė, kad nors koalicija dar nėra sutarusi dėl kitų metų valstybės biudžeto, jau dabar esą aišku, kas galiausiai mokės už dabartinius sprendimus.
Pasak V. Čmilytės-Nielsen, nacionalinėje politikoje šiandien vyrauja valdančiųjų blaškymasis ir ginčai dėl svarbiausių krypčių. Ji taip pat atkreipė dėmesį į vėluojančius sprendimus gynybos srityje bei pažadus, kurių įgyvendinimas kelia abejonių. Anot jos, vieną dieną pristatomas naujas planas, o kitą paaiškėja, kad jam trūksta ir aiškaus finansavimo, ir susitarimų. Kartu, politikės teigimu, stinga atsakomybės už būsimas pasekmes.
Liberalų sąjūdžio tarybos posėdyje ji pabrėžė, kad koalicija kol kas nesutaria dėl būsimo biudžeto, tačiau dėl vieno dalyko jau esą susitarta: dabartinės „puotos“ išlaidas teks padengti būsimiems valdantiesiems, kurie šiandien prie sprendimų priėmimo stalo dar nesėdi.
V. Čmilytė-Nielsen pažymėjo, kad tokia valdymo praktika matoma ne tik nacionaliniu, bet ir savivaldos lygmeniu. Vietos valdžia, jos teigimu, ne visada žino, kokių sprendimų sulauks iš valstybės. Savivaldybėms pavedama naujų funkcijų, tačiau ne visuomet skiriama pakankamai lėšų joms vykdyti, o politiniai prioritetai keičiami greičiau, nei vietos valdžia spėja pasiruošti.
Politikės vertinimu, politinė kultūra, kurioje vyrauja blaškymasis ir atsakomybės vengimas, turi realių padarinių. Pirmiausia juos pajunta žmonės, turintys idėjų ir pasiryžę jas įgyvendinti.
Liberalai siūlo daugiau galių savivaldai
Artėjantiems rinkimams besirengiantys liberalai, pasak partijos pirmininkės, siūlo stiprinti savivaldos savarankiškumą. Jie siektų, kad didesnė surenkamų mokesčių dalis liktų vietos biudžetuose, o savivaldybės įgytų daugiau laisvės spręsti dėl mokesčių ir rinkliavų. Naujos funkcijos, liberalų nuomone, turėtų būti perduodamos tik kartu numačius jų vykdymui reikalingą finansavimą.
V. Čmilytė-Nielsen pabrėžė, kad tai nėra vien techninis pinigų paskirstymo klausimas. Jos teigimu, kalbama apie pasitikėjimą žmonėmis, gyvenančiais konkrečiose savivaldybėse, vietos bendruomenėmis ir jų išrinktais atstovais. Politikė kėlė klausimą, ar savivaldybėms leidžiama pačioms veikti, ar joms tik perduodami nurodymai iš centro.
Anot jos, gyventojas neturėtų būti laikomas tik paslaugų gavėju ar stebėtoju, kurį valdžia prisimena prieš rinkimus. Jis turėtų turėti realią galimybę spręsti dėl savo artimiausios aplinkos.
Liberalai atsakingą savivaldą sieja su kasdieniu prisiimtų įsipareigojimų vykdymu. V. Čmilytė-Nielsen taip pat pabrėžė, kad partijos keliami kandidatai į merus gerai pažįsta savo savivaldybių bendruomenes.
Jos teigimu, kandidatai yra partijos ryšys su vietos gyventojais: jie pažįsta miestus ir rajonus, žino skirtingų seniūnijų rūpesčius, girdi bendruomenių problemas ir gali telkti žmones. Politikė sakė, kad liberalų pareiga – įrodyti, jog jie verti gyventojų pasitikėjimo.
Partijos pirmininkė teigė, kad liberalai savo vertę turi rodyti tiek savivaldybėse, kuriose turi merus ar dalyvauja valdyme, tiek būdami opozicijoje ir keldami nepatogius klausimus. Tai svarbu ir tose vietose, kur liberalų atstovų tarybose kol kas nėra.
Pasak V. Čmilytės-Nielsen, savivaldos rinkimuose balsuojama ne tik už konkrečius kandidatus, bet ir už jų atstovaujamas politines vertybes. Todėl liberalai, jos teigimu, turi nuosekliai laikytis savo pozicijos ir neapsiriboti garsesne kritika dėl chaoso – svarbiausia parodyti, ką reiškia veikti atsakingai.
ELTA primena, kad savivaldybių tarybų ir merų rinkimai vyks 2027 metų kovo 7 dieną.
