Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys patvirtino, kad ketvirtadienį Užsienio reikalų ministerijoje vyks darbinis susitikimas su į Lietuvą atvykstančiais Kinijos diplomatais. Tačiau jis pabrėžė, kad tai tėra vienas iš daugelio diplomatinių konsultacijų etapų, todėl didelio lūžio santykiuose su Pekinu kol kas tikėtis nereikėtų.
Apie susitikimą ministras trečiadienį žurnalistams kalbėjo po uždaro Seimo Užsienio reikalų komiteto posėdžio. K. Budrys teigė, kad pokalbis numatytas kitą dieną ir bus darbinio pobūdžio.
Ministras neatskleidė, kokio rango Lietuvos URM pareigūnai dalyvaus susitikime, tačiau nurodė, kad Kinijos delegacijai atstovaus nepolitinis lygmuo. Dėl to, pasak jo, ir Lietuvos atstovavimas turėtų būti tokio paties pobūdžio.
K. Budrys taip pat sakė neturintis informacijos apie kitus Kinijos delegacijos vizito programos susitikimus. URM, anot jo, rūpinasi tik tais renginiais, dėl kurių buvo susitarta oficialiai, o kiti galimi pokalbiai vyksta už valstybinių susitikimų ribų.
Ministras ragino ketvirtadienio susitikimo nelaikyti ypatingu žingsniu atkuriant diplomatinius ryšius su Kinija. Jo vertinimu, tai tik vienas iš dešimčių vykstančių pokalbių etapų, todėl Lietuva kol kas nesieja su juo nei didelių lūkesčių, nei galimų nusivylimų. Jei konsultacijose bus pasiektas konkretus rezultatas, URM apie jį paskelbs, tačiau šiuo metu procesas vyksta diskretiškai.
Budrys neigia ultimatumus dėl Taivaniečių atstovybės
Po uždaro Seimo URK posėdžio K. Budrys sakė parlamentarams paaiškinęs diplomatinių konsultacijų eigą ir paneigęs viešumoje pasirodžiusią informaciją apie neva Taivanui iškeltą reikalavimą pakeisti atstovybės Lietuvoje pavadinimą.
Ministras tikino, kad nebuvo jokių ultimatumų ar nustatytų terminų pavadinimui pakeisti. Jo teigimu, Lietuvos santykių su Kinija ir Taivanu klausimai pernelyg dažnai tampa vidaus politinių ginčų dalimi: apie 80 proc. šios temos, ministro vertinimu, jau sudaro vidaus politikos, o ne užsienio politikos klausimai.
K. Budrys pabrėžė, kad Lietuva pirmiausia turi aiškiai įsivertinti savo interesus prekybos, investicijų ir kultūrinio bendradarbiavimo srityse. Tik tada, pasak jo, reikėtų priimti konkrečius užsienio politikos sprendimus. URM siekia apsvarstyti visas galimybes, iš anksto nenustatydama jokių tabu.
Vis dėlto ministras pripažino, kad šiuo metu nėra bendros ir konsoliduotos politinės pozicijos dėl tolesnių Lietuvos santykių su Kinija.
Santykiuose su Taivanu, ministro teigimu, dar galima rasti išeitį
K. Budrys mano, kad Lietuva dar neišnaudojo visų diplomatinių galimybių kalbėdamasi su Taivanu. Jis teigė neleidžiantis sau manyti, jog visos diplomatinės priemonės jau panaudotos, nes būtent diplomatijos paskirtis ir yra ieškoti sprendimų.
Nors santykiuose su Taivanu esama sunkumų ir iššūkių, dabartinės padėties ministras nelaiko neišsprendžiamu konfliktu. Jo teigimu, svarbiausia yra tęsti dialogą ir ieškoti būdų, kaip kylančius klausimus spręsti.
Ministras taip pat atmetė idėją, kad santykių su Kinija normalizavimas turėtų būti užbaigtas iki iš anksto nustatytos datos. Jis sakė nenorintis savęs įsprausti į konkretų terminą.
Ministras kritikuoja diplomatinių konsultacijų paviešinimą
Reaguodamas į parlamentarų kritiką dėl informacijos apie diplomatines konsultacijas, K. Budrys aiškino, kad Seimo Užsienio reikalų komitetas duomenis gauna nustatyta tvarka, tačiau daliai informacijos suteikiama slaptumo žyma.
Anot ministro, URM informaciją apie susitikimus komitetui pateikia, o vėliau parengiama atmintinė. Kai kalbama apie santykius su kitomis valstybėmis ir konsultacijas, šie dokumentai gali būti įslaptinti.
K. Budrys pabrėžė, kad būtina skirti tai, kas perduodama parlamentarams, nuo informacijos, kuri gali būti skelbiama viešai. Jo teigimu, komitetui pateikiami duomenys, tačiau ne visa jų dalis skelbiama visuomenei.
Ministras kritikavo viešumą pasiekusią informaciją apie konsultacijas. Jo vertinimu, vienas proceso etapas buvo aprašytas perdėtais epitetais ir nepagrįstai įvertintas, o tai, pasak jo, apsunkino Lietuvos užsienio politikos įgyvendinimą ir buvo padaryta dėl vidaus politikos priežasčių.
Paklaustas, ar žino, kas informaciją paviešino, K. Budrys konkrečių asmenų neįvardijo. Jis tik patvirtino žinantis, kad tai buvo padaryta, tačiau teigė, jog šiuo metu toks klausimas nebeturi prasmės.
Ministras patikino, kad Lietuva ir toliau palaikys diplomatinį dialogą su Kinija. Pagrindine riba šiame procese, jo teigimu, išliks Lietuvos Respublikos nacionaliniai interesai.
ELTA primena, kad, portalo „Delfi“ duomenimis, rugsėjo 24 d. URM atstovai Taivaniečių atstovybės vadovei Constance H. Wang perdavė neformalų reikalavimų dokumentą. Jame Taivanas esą paragintas iki spalio 1 d. pakeisti Vilniuje veikiančios atstovybės pavadinimą.
Skelbta, kad už pavadinimo pakeitimą Taivano pusei buvo siūloma pasirašyti susitarimą dėl investicijų perspektyvų ir pradėti derybas dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo.
2021 m. pabaigoje Lietuvoje atidarius Taivaniečių atstovybę, Vilniaus ir Pekino santykiai smarkiai pablogėjo. Kinija Lietuvai pritaikė diplomatinius ir ekonominius ribojimus. Dabartinės Vyriausybės programoje numatyta siekti diplomatinių santykių su Kinija normalizavimo.
