Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus teigia, kad biudžete numatytos papildomos išlaidos per artimiausius trejus metus sudarys apie ketvirtadalį būsimos infliacijos. Vis dėlto centrinis bankas nemano, kad dėl šių priemonių kiltų reikšminga grėsmė kainų stabilumui.
Trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) posėdyje G. Šimkus aiškino, kad gamyboje šiuo metu nėra daug nepanaudotų išteklių. Todėl papildomai skatinant ekonomiką poveikis daugiausia pasireiškia ne didesne gamyba ar aktyvumu, o augančiomis kainomis.
Biudžete numatytos papildomos išlaidos sudaro apie 1,3 proc. ir apima Šeimos paketą, darbo užmokesčio bei pensijų didinimą ir kitas priemones. Jų įtaka infliacijai stiprės palaipsniui: kitąmet ji sieks 0,1 proc. punkto, o 2029 metais – jau 0,8 proc. punkto.
Apibendrindamas šį poveikį LB vadovas nurodė, kad maždaug ketvirtadalį per artimiausius trejus metus numatomos infliacijos lems biudžeto projektuose suplanuotos išlaidos.
LB skaičiavimu, dėl numatytų priemonių 2027 metų infliacija būtų 0,7 proc. punkto didesnė, 2028 metais – 1,2 proc. punkto, o 2029 metais – 1,1 proc. punkto, palyginti su scenarijumi, jei šių papildomų priemonių nebūtų.
Tačiau, G. Šimkaus vertinimu, vien toks poveikis dar nereiškia pavojaus kainų stabilumui. Infliacija Lietuvoje turėtų palaipsniui mažėti, o 2028–2029 metais pasiekti 2,5–2,9 proc. lygį, kurį LB laiko tinkamu šaliai.
Lietuva už skolą moka vienas didžiausių palūkanų euro zonoje
LB valdybos pirmininkas taip pat kalbėjo apie didėjančią valstybės skolos kainą. Pasak jo, Lietuva šiuo metu moka vienas didžiausių palūkanų euro zonoje, o valstybės skolos palūkanų lygis panašus į Italijos, Prancūzijos, Graikijos ir Belgijos.
G. Šimkus pabrėžė, kad ši aplinkybė, jo manymu, nėra pakankamai įvertinta. Vidutinis Vyriausybės vertybinių popierių portfelio pajamingumas šiuo metu siekia apie 2,5 proc., o naujai prisiimamos skolos palūkanos sudaro apie 4,5 proc.
Be to, per penkerius metus vidutinė valstybės skolos trukmė sutrumpėjo nuo 10 metų iki kiek daugiau nei 7 metų. Dėl to skolą reikia refinansuoti dažniau, o tai, pasak G. Šimkaus, Lietuvai kainuoja vis brangiau – bene daugiausiai visoje euro zonoje.
Papildoma rizika valstybei atsirastų, jei Lietuvai būtų pradėtos taikyti perviršinio deficito procedūros. Tokiu atveju investuotojai galėtų dar labiau padidinti Lietuvos kredito rizikos vertinimą.
G. Šimkus taip pat atkreipė dėmesį į pajamų mokesčių lygį, palyginti su šalies bendruoju vidaus produktu (BVP). Jo teigimu, šiuo rodikliu Lietuva yra panaši į Bulgariją, ir tai svarbu sprendžiant, kaip stiprinti valstybės finansus.
Kaip skelbė ELTA, Seime svarstomame 2027 metų valstybės biudžeto projekte numatytas 3,8 proc. BVP valdžios sektoriaus deficitas ir 48,2 proc. BVP siekianti valstybės skola.
Pagal Europos Sąjungos Mastrichto kriterijus valdžios sektoriaus deficitas neturėtų viršyti 3 proc. BVP, o valstybės skola – 60 proc. BVP.
Prognozuojama, kad 2027 metais valstybės biudžeto pajamos sudarys 22,2 mlrd. eurų, o išlaidos – 27,9 mlrd. eurų.
Valstybės kontrolė išvadoje dėl biudžeto projekto įspėjo, kad valdžios sektoriaus deficitas gali didėti sparčiau, nei numato Vyriausybė, ir 2029 metais priartėti prie 6 proc. BVP.
