Vyriausybei penktadienį pritarus kitų metų valstybės ir savivaldybių biudžeto projektui, kuriame numatomas 3,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) sieksiantis deficitas, už gynybą ir kosmosą atsakingas Europos Komisijos (EK) narys Andrius Kubilius teigė, kad tokia padėtis kelia susirūpinimą.
Buvęs premjeras Vilniuje žurnalistams aiškino, kad finansinės drausmės taisyklės buvo sukurtos siekiant padėti šalims išlaikyti finansinį stabilumą ir išlikti patrauklioms tarptautinėse rinkose. Todėl, jo vertinimu, didėjantis deficitas nėra teigiamas signalas.
A. Kubilius pabrėžė, jog Lietuvai būtina turėti konkretų planą, kaip sustabdyti deficito augimą ir vėliau jį mažinti.
Gynybos finansavimas – ne tik Lietuvos iššūkis
Pagal dabartinę tvarką EK iki 2028 metų leidžia į deficitą neįtraukti 1,5 proc. BVP, skirto gynybai. Finansų ministras Taurimas Valys yra sakęs, kad Lietuva kartu su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis derasi su EK dėl šios išimties pratęsimo.
A. Kubiliaus teigimu, klausimas, kaip didinti investicijas į gynybą nepažeidžiant fiskalinės drausmės reikalavimų, aktualus ne vien Lietuvai. Pasak jo, šalys ieško skirtingų sprendimų, o Vokietija jau rado būdą reikšmingai gynybą finansuoti iš nacionalinių lėšų.
Eurokomisaras nurodė, kad EK bendradarbiauja su valstybėmis narėmis ieškodama tinkamiausių sprendimų, tačiau pabrėžė, jog papildomų lėšų nerasiama be ribų.
Jo teigimu, tiek nacionalinius, tiek Europos biudžetus užpildo tie patys mokesčių mokėtojai, todėl valstybės privalo nuspręsti, kurioms sritims teikti pirmenybę. A. Kubiliaus įsitikinimu, dabartinėmis Europos saugumo sąlygomis gynyba ir saugumas turi būti tarp svarbiausių prioritetų.
Jis taip pat pažymėjo, kad gynyba negali būti vienintelis prioritetas, tačiau dėl dabartinės situacijos nekritikuoja Vyriausybės sprendimo gynybą laikyti ypač svarbia sritimi.
Kaip skelbė BNS, kitais metais valdžios sektoriaus deficitas turėtų sudaryti 3,8 proc. BVP. Tai viršytų ES valstybėms taikomą Mastrichto kriterijų, pagal kurį deficitas neturėtų būti didesnis nei 3 procentai.
Kitų metų valstybės biudžete planuojama surinkti 22,2 mlrd. eurų pajamų, o išlaidos turėtų siekti 27,9 mlrd. eurų.
Vyriausybės patvirtintus valstybės ir savivaldybių biudžetų, „Sodros“ bei Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetų projektus dabar nagrinės Seimas. Juos parlamentas turėtų priimti gruodį.
