Bistrampolio dvaro teritorijoje išlikusios senosios kapinės leidžia geriau suprasti čia gyvenusių dvaro valdytojų istoriją. Nedidelėse kapinaitėse palaidoti du Bistramų giminės atstovai, o jų kapą žymintis paminklas iki šiol traukia dėmesį savo neįprasta forma.
Šiose kapinėse saugomi Karolio Bistramo, mirusio 1853 metais, ir Vitoldo Bistramo, mirusio 1879-aisiais, palaikai. Kapinaites prižiūri Bistrampolio dvaro darbuotojai ir Kučių kaimo bendruomenė, o kartais jas aplanko ir toli gyvenantys palaidotųjų palikuonys.
Mažos, bet istorijai svarbios kapinės
Bistrampolio dvaro senosios kapinės yra neveikiančios kapinės Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje. Jų plotas siekia vos 0,020 ha, todėl jos būdingos nedidelei kaimo vietovės bendruomenei.
Vis dėlto šios kapinaitės buvo skirtos ne visiems vietos gyventojams – jose laidoti tik Bistramų giminės atstovai. Šiandien čia ilsisi du šios šeimos palikuonys: Karolis, miręs 1853 metais, ir Vitoldas, miręs 1879-aisiais.
Kapinaitės tapo dvaro parko kompozicijos dalimi
Bistrampolio dvaro valdytojas kunigas dr. Rimantas Gudelis pasakojo, kad kapinių vieta glaudžiai susijusi su visa dvaro sodybos ir parko struktūra.
Dvaro sodyba įkurta XIX amžiaus pradžioje, o parkas suplanuotas šiek tiek banguotame reljefe. Vakarinėje jo dalyje išryškinta simetrijos ašis. Pietryčių kryptimi nutiesta privažiavimo alėja yra tarp dviejų nedidelių tvenkinių ir baigiasi kilpa priešais klasicistinius rūmus esantį lašo formos parterį.
Kitoje šios ašies pusėje, prie kelio, įrengtos kapinaitės tapo tarsi baigiamuoju parko kompozicijos akcentu.
Už tvoros – neįprastos konstrukcijos paminklas
Kapinės suplanuotos kvadrato forma ir yra simetriškos. Jas juosia akmenų mūro tvora, o į vidų patenkama pro dvivėrius metalinius vartus.
Stačiakampio plano vartų stulpai yra masyvesni ir aukštesni. Jie sumūryti iš raudonų plytų bei tamsiai pilkų tašytų akmenų. Viršuje stulpus dengia skardiniai trikampiai dvišlaičiai stogeliai, kurių viršūnėse išlikusios buvusių kryželių liekanos.
Kapinių centre stovi vienintelis monolitinio akmens paminklas, skirtas Karoliui ir Vitoldui Bistramams. Ant jo iškalti įrašai lenkų kalba, kuriuose nurodomi palaidotųjų vardai, mirties metai ir malda už jų sielas.
Nukirstas medis simbolizuoja nutrūkusį gyvenimą
Paminklas vaizduoja medžio kamieną su nukirstomis šakomis ir šaknimis. Prie jo pritvirtinti du stilizuoti skydai su įrašais apie palaidotuosius, o virš jų centre pavaizduotas Nukryžiuotojo veidas.
R. Gudelio teigimu, tokia paminklo forma greičiausiai perimta iš romantizmo stilistikos. Nukirstas medis su nukapotomis šakomis ir šaknimis simbolizuoja nutrūkusį gyvenimą. Panašūs natūralistiniai paminklai dažnai būdavo gaminami iš marmuro ar kitų rūšių akmens.
Paminklas pastatytas ant apskritimo formos lauko akmenų mūro postamento. Kamieno viršuje iškaltas reljefinis katalikiškas kryžius. Tokios formos paminklų Lietuvoje yra ir daugiau.
Palikuonys kapų nepamiršta
Nors Bistramų giminės palikuonys gyvena toli, į Bistrampolį jie užsuka. Pasak dvaro valdytojo, per metus tokių apsilankymų būna iki dviejų.
Atvykę palikuonys aplanko ir kapinaites: atneša gėlių bei uždega žvakutę. Žvakės ant kapų liepsnoja ir per Visų šventųjų dieną bei Vėlines.
Šiomis progomis kapais pasirūpina ir Bistrampolio dvaro darbuotojai, ir Kučių kaimo bendruomenė. R. Gudelis pabrėžė, kad kapinėse palaidoti Bistramų giminės atstovai nėra pamiršti.
Kunigas kapinaites vadina jaukiomis. Nedidelį jų plotą nukloję spalvingi klevo lapai, kurie, jo manymu, suteikia vietai dar daugiau jaukumo ir puošia kapus. Vėliau lapai sugrėbstomi – tuo pasirūpina vietos žmonės, gerbiantys čia palaidotus Bistramų šeimos narius.
