Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) duomenimis, šiemet transporto priemonėse jau užregistruoti 835 gaisrai. Pernai per tą patį laikotarpį jų buvo 743, todėl šiemet tokių incidentų skaičius padidėjo 12,4 procento. Transporto priemonių gaisrai sudaro 11,4 proc. visų gaisrų, trečiadienį pranešė PAGD.
Per šiuos gaisrus buvo sunaikintos arba apgadintos 689 transporto priemonės: 125 visiškai sunaikintos, o 564 – sugadintos. Lengvieji automobiliai sudarė didžiausią dalį – 74,4 procento.
Iš viso šiemet degė 512 lengvųjų automobilių, 43 traktoriai, kombainai ir kitos žemės ūkio mašinos, 33 autobusai, troleibusai ir mikroautobusai bei 31 krovininis automobilis. Liepsnos taip pat apgadino ar sunaikino kitų rūšių transporto priemones. Ugniagesiams pavyko išgelbėti 26 transporto priemones.
Gaisrinių tyrimų centro Ekspertinių tyrimų skyriaus vedėjas Markas Daukševičius teigia, kad automobiliuose dažniausiai užsidega dėl elektros instaliacijos gedimų, elektros prietaisų avarinio veikimo, kuro sistemos problemų, taip pat dėl stabdžių, ratų pakabos ar guolių gedimų. Gaisrą gali sukelti ir degių medžiagų bei skysčių užsidegimas nuo įkaitusių paviršių.
Viena dažniausių priežasčių – netvarkinga automobilio elektros instaliacija. Pažeista laidų izoliacija, susidėvėję kontaktai, netinkamai sumontuota papildoma įranga ar per daug apkrautos elektros grandinės gali sukelti trumpąjį jungimą ir laidų įkaitimą. Tuomet gali užsiliepsnoti izoliacija, plastikinės detalės ir kitos degios automobilio dalys.
Pavojų kelia ir nesandari kuro tiekimo sistema. Susidėvėjus žarnelėms, atsiradus nesandarumui jungtyse ar dėl mechaninių pažeidimų pradėjus tekėti benzinui arba dyzelinui, degalai, patekę ant įkaitusių variklio ar išmetimo sistemos dalių, gali užsidegti.
Automobilio gaisrą taip pat gali sukelti perkaitę stabdžiai, turbina, guoliai ar kiti mechaniniai komponentai. Riziką didina netinkamai atliktas remontas, nekokybiškos atsarginės dalys ir savavališkai įrengta papildoma elektros įranga, neatitinkanti saugos reikalavimų.
Elektromobilių gaisrus gesinti ypač sudėtinga. Baterijose dėl mechaninių pažeidimų, perkaitimo ar vidinių gedimų gali prasidėti šiluminės reakcijos, sukeliančios liepsną. Net ir užgesinus gaisrą išlieka pavojus, kad transporto priemonė vėl užsidegs.
Prie gaisro gali prisidėti ir žmogaus neatsargumas: automobilyje netinkamai laikomi degalai ar degūs daiktai, rūkymas, nesaugus elektros prietaisų naudojimas bei bandymai savarankiškai šalinti techninius gedimus nesilaikant saugos reikalavimų.
Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus viršininkas Saulius Ilgevičius atkreipia dėmesį, kad kibirkščiuojantys laidai ar kontaktai, salone juntamas degalų arba svylančio plastiko kvapas, taip pat iš variklio, priekinio bamperio ar kitų automobilio dalių besiveržiantys dūmai gali reikšti, jog iki gaisro liko labai nedaug.
Galimą gedimą gali signalizuoti ir netikėtai pradėję mirgėti ar atsijungti automobilio elektros prietaisai. Pastebėjus tokius požymius, jų ignoruoti nereikėtų – gedimus turi nustatyti ir pašalinti kvalifikuoti specialistai.
Šaltuoju metų laiku automobilio elektros sistemai tenka didesnė apkrova, nes dažniau naudojami stiklo valytuvai, šildymas ir kiti prietaisai. Dėl to gali pradėti svilti laidų izoliacija, o nuo jos užsidegti ir kitos degios automobilio dalys.
S. Ilgevičius taip pat perspėja, kad nuo šalčio gali sutrūkinėti senos guminės žarnelės, o ant variklio išsilieję degalai – užsidegti. Rizikingas gali būti ir automobilio užvedimas nuo kitos transporto priemonės akumuliatoriaus, jei nesilaikoma gamintojo nurodymų arba naudojami pažeisti laidai. Negalint užvesti automobilio dėl užšalusių degalų, jų negalima atšildyti atvira ugnimi – tai gali baigtis transporto priemonės gaisru.
Kadangi Lietuvoje eksploatuojama nemažai senesnių automobilių, pareigūnas ragina reguliariai tikrinti jų techninę būklę.
