Klaipėdos universiteto ligoninė (KUL) pradėjo keisti darbo apmokėjimo sistemą. Nors jos darbuotojų atlyginimai yra vieni didžiausių tarp šalies gydymo įstaigų, ligoninė siekia subalansuoti finansus ir išsaugoti ilgalaikį veiklos stabilumą.
KUL praneša esanti vienintelė Lietuvos universitetinė ir respublikinė ligoninė, kurioje iki šiol išlikę aukšti pagrindinio darbo užmokesčio pastoviosios dalies koeficientai.
Atlyginimo dydžio mažinti neketinama
Ligoninės vadovybė su darbuotojais aptaria ne jų sutartinio darbo užmokesčio dydžio, o jo apskaičiavimo principų pakeitimą.
Pagal siūlomą modelį atlyginimą sudarytų dvi dalys: pastovioji, apskaičiuojama pagal nustatytą bazinį koeficientą, ir fiksuota kintamoji dalis. Konkreti kintamosios dalies suma neterminuotam laikui būtų įrašyta į darbuotojo darbo sutartį.
Tokiu būdu būtų išlaikytas dabartinis darbo užmokesčio dydis, tačiau pati sistema taptų aiškesnė ir vienodesnė bei atitiktų Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos šakos kolektyvinės sutarties nuostatas.
Ypatingas modelis liko po ligoninių sujungimo
KUL darbo apmokėjimo tvarka iki šiol skiriasi nuo kitų tokio lygmens gydymo įstaigų. Universitetinėse ir respublikinėse ligoninėse baziniai koeficientai jau buvo suvienodinti pagal darbuotojų profesines grupes ir šakos kolektyvinės sutarties reikalavimus.
KUL darbo sutartyse tebėra nustatyti aukšti koeficientai. Todėl didėjant minimaliajai mėnesinei algai, ligoninės darbo užmokesčio išlaidos auga sparčiau, nei padidėja tam skiriamas finansavimas.
Tokias sąlygas nulėmė 2023 metais įvykdyta trijų ligoninių reorganizacija. Naujoji Klaipėdos universiteto ligoninė turėjo perimti darbuotojus ir išsaugoti visas iki reorganizacijos galiojusias jų darbo apmokėjimo sąlygas. Šių sąlygų keitimą ribojo dalininkų patvirtintos reorganizavimo nuostatos ir darbo teisės aktai.
Dėl to KUL iki šiol negalėjo pertvarkyti sistemos taip, kaip tai padarė kitos panašaus lygmens gydymo įstaigos.
Reorganizacija kainavo apie 40 mln. eurų
KUL veiklą pradėjo 2023 m. sausio 2 d., sujungus Klaipėdos jūrininkų ligoninę, Klaipėdos universitetinę ligoninę ir Palangos reabilitacijos ligoninę.
Valstybės inicijuota reforma įsteigė trečiąją Lietuvos universiteto ligoninę ir sudarė prielaidas plėsti sveikatos priežiūros paslaugas Vakarų Lietuvoje. Vis dėlto reorganizacijos išlaidų finansavimo klausimas liko neišspręstas.
KUL skaičiavimais, 2023–2025 metais reorganizacijos finansinis poveikis siekė apie 40 mln. eurų. Apie 28 mln. eurų sudarė papildomos darbo užmokesčio išlaidos, susijusios su perimtų sąlygų suvienodinimu, o 11,6 mln. eurų buvo skirta infrastruktūrai, paslaugų kokybei ir plėtrai.
Apie tai atkreipia dėmesį A. Šimaitis. Nepaisant finansinės naštos, ligoninės rezultatai gerėjo: 2023 metais deficitas siekė 12,5 mln. eurų, 2024 metais sumažėjo iki 5,4 mln. eurų, o 2025 metais – iki 3,9 mln. eurų.
Dėl aukštų anksčiau nustatytų koeficientų ir kasmet augusios MMA KUL darbuotojų atlyginimai per pastaruosius trejus metus didėjo sparčiau nei kitose šalies gydymo įstaigose. Valstybinės ligonių kasos duomenimis, pagal mokamus atlyginimus KUL pirmauja tarp Lietuvos gydymo įstaigų visose darbuotojų kategorijose.
Šiuo metu darbo užmokesčiui skiriama 80,4 proc. visų ligoninės pajamų. Finansiškai tvariu laikomas 72–73 proc. rodiklis. Toks skirtumas apsunkina pajamų ir išlaidų subalansavimą, investicijas į infrastruktūrą ir ilgalaikio stabilumo užtikrinimą. Tai laikoma pagrindine priežastimi, dėl kurios ligoninės finansinis rezultatas neigiamas jau ketvirtus metus iš eilės.
Ligoninės vertinimu, nepakeitus dabartinio modelio ir įgyvendinus numatomus Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos šakos kolektyvinės sutarties reikalavimus, iki 2027 metų pabaigos deficitas galėtų papildomai padidėti 11–15 mln. eurų. Tai keltų riziką laiku vykdyti finansinius įsipareigojimus ir nepertraukiamai teikti kokybiškas paslaugas.
Pokyčiai aptariami su darbuotojais
KUL vadovybė pripažįsta, kad darbo apmokėjimo pertvarka darbuotojams kelia nerimą ir klausimų. Todėl kasdien rengiami susitikimai su klinikų, skyrių ir administracijos tarnybų komandomis bei atskiromis profesinėmis grupėmis.
Susitikimuose pristatomas siūlomas modelis, aiškinamos pokyčių priežastys, atsakoma į klausimus ir vertinamos darbuotojų pastabos bei pasiūlymai. Taip pat palaikomas dialogas su profesinių sąjungų atstovais.
Darbuotojai klausimus gali teikti raštu. Ligoninė parengė ir nuolat papildo dažniausiai užduodamų klausimų bei atsakymų atmintinę, kurioje paaiškinami sistemos principai, atlyginimo skaičiavimas ir taikomos garantijos.
A. Šimaitis teigia, kad ligoninės tikslas – išsaugoti darbuotojų atlyginimus ir kartu užtikrinti įstaigos ateitį. Vadovybė, pasak jo, kalbasi su kiekvienu padaliniu ir profesine grupe bei įsiklauso į darbuotojų argumentus.
Finansinio stabilumo ieškoma ir valstybės institucijose
Nuo 2026 metų pradžios KUL vadovybė finansinę situaciją aptaria su ligoninės dalininkais – Sveikatos apsaugos ministerija ir Klaipėdos universitetu.
Dalininkai informuoti apie finansinio stabilizavimo priemones, planuojamus darbo apmokėjimo sistemos pakeitimus ir vykstantį dialogą su darbuotojais. Ligoninės vadovybė taip pat palaiko ryšį su Sveikatos apsaugos ministerijos, Vyriausybės ir Seimo atstovais.
Valstybės lygiu keliamas 2023–2025 metais vykdytos reorganizacijos išlaidų kompensavimo klausimas. Taip pat siekiama, kad būtų apmokėtos visos faktiškai suteiktos viršsutartinės sveikatos priežiūros paslaugos.
KUL įgyvendina finansinio tvarumo planą, skirtą deficitui mažinti ir subalansuotai veiklai užtikrinti.
Pertvarkos tikslas – išsaugoti ir darbuotojus, ir paslaugas
Darbo apmokėjimo sistemos keitimas yra viena iš priemonių, kuriomis ligoninė siekia sustiprinti finansinį stabilumą, išlaikyti darbuotojus ir toliau plėsti sveikatos priežiūros paslaugas.
KUL generalinis direktorius A. Šimaitis pabrėžia, kad įstaiga išgyvena svarbų pokyčių etapą, kuriam reikia atsakingų sprendimų, atviro dialogo ir susitelkimo. Finansinės padėties gerinimą jis įvardija kaip bendrą ligoninės ir jos dalininkų tikslą.
Vadovybės teigimu, siekiama išsaugoti darbuotojų interesus ir užtikrinti pacientams kokybiškas bei prieinamas sveikatos priežiūros paslaugas. Ligoninė žada toliau tartis su darbuotojais, ieškoti sprendimų ir įgyvendinti pokyčius.
