Didesnių atlyginimų reikalaujantys aplinkos apsaugos pareigūnai skelbia protestą – nuo gruodžio jie atsisakys pasyviojo budėjimo namuose ir nebevykdys aplinkos apsaugos priežiūros kiaurą parą.
Trečiadienį paskelbtame pranešime Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinė sąjunga (LAASDPS) nurodė, kad pareigūnai nuo kito mėnesio atšauks sutikimus dėl pasyviojo budėjimo namuose. Tokiu būdu politikai raginami pagaliau atkreipti dėmesį į, profesinės sąjungos vertinimu, prastą Lietuvos aplinkosaugos būklę.
Apie planuojamą akciją LAASDPS informavo Seimo narius, Seimo Aplinkos apsaugos komitetą, Aplinkos ministeriją ir Aplinkos apsaugos departamentą.
Profesinės sąjungos atstovai įspėja, kad sprendimas gali tiesiogiai paveikti reagavimą į aplinkosaugos pažeidimus ne darbo valandomis.
Protestą paskatino, kaip teigiama, nepakankamas aplinkos apsaugos sistemos finansavimas, maži pareigūnų atlyginimai ir nuolat augantis darbo krūvis. LAASDPS duomenimis, šiuo metu Lietuvoje trūksta maždaug 15–20 proc. aplinkos apsaugos pareigūnų.
LAASDPS pirmininkas Vaidas Laukys teigia, kad apie šias problemas kalbama jau ne vienus metus, tačiau realių sprendimų nėra. Pasak jo, didėja atotrūkis tarp valstybės reikalavimų aplinkosaugininkams ir jiems suteikiamų sąlygų, todėl, politikams problemų neišgirdus prie derybų stalo, profesinė sąjunga priversta imtis kitų veiksmų.
Pagrindinis reikalavimas – užtikrinti ne mažesnį kaip 1,5 tūkst. eurų mėnesinį atlyginimą „į rankas“. Profesinės sąjungos skaičiavimu, tam 2027 metų valstybės biudžete reikėtų numatyti papildomus 2,5 mln. eurų.
LAASDPS pirmininko pavaduotoja Dijana Rupeikienė taip pat atkreipia dėmesį į pasyviojo budėjimo apmokėjimą. Jos teigimu, daug aplinkosaugininkų uždirba apie 1,1 tūkst. eurų, o kai kurių kitų valstybės institucijų pareigūnams už tokį budėjimą mokama iki 50 proc. darbo užmokesčio siekianti priemoka. Aplinkos apsaugos pareigūnams už jį skiriama vos 20 proc. priemoka.
D. Rupeikienė pabrėžia, kad pasyvusis budėjimas nėra laisvalaikis – tai nuolatinis pasirengimas reaguoti į pažeidimus, neretai atsisakant asmeninio ir šeimos laiko. Pasak jos, valstybė tokį pareigūnų pasiaukojimą vertina kaip savaime suprantamą, nors gamtos apsauga yra valstybės, o ne darbuotojų atsakomybė.
V. Laukys tvirtina, kad protestu nesiekiama susilpninti aplinkos apsaugos. Priešingai, norima parodyti, jog visą parą veikianti sistema tapo trapi, nes jos darbas vis labiau priklauso nuo mažėjančio darbuotojų skaičiaus.
