Nors sodas šiuo metu jau ruošiasi žiemai, kai kurios rožės dar skleidžia paskutinius žiedus. Vėsesnis ir drėgnesnis oras padeda jiems išsilaikyti ilgiau, tačiau kartu tai tinkamas metas atidžiai patikrinti augalų būklę.
Geltonuojančios lapų vietos ir juodi taškai – signalas, kurio ignoruoti nereikėtų. Tokie požymiai gali reikšti vieną pavojingiausių rožių ligų – juodąjį dėmėtumą, rašo express.co.uk.
Kaip atpažinti juodąjį rožių dėmėtumą?
Šią ligą sukelia grybelis Diplocarpon rosae. Jis pažeidžia lapus ir ilgainiui susilpnina visą rožių krūmą.
Pradžioje ant lapų atsiranda juodos arba tamsiai rudos dėmės. Kai kuriais atvejais jos gali turėti violetinį atspalvį ir būti apsuptos gelsvo krašto.
Pirmiausia dažniausiai nukenčia apatiniai, prie žemės esantys lapai. Grybelio sporas ant jų gali pernešti lietaus lašai ar vandens purslai, patekę iš dirvožemio.
Ligai progresuojant dėmės plečiasi ir susilieja, lapai gelsta bei nukrenta. Rožė praranda didelę dalį lapijos, kuri reikalinga saulės šviesai sugerti ir energijai gaminti.
Vienas svarbiausių darbų – pašalinti pažeistas dalis
Pamačius pirmuosius ligos ženklus, užkrėstus lapus reikėtų kuo greičiau nuskinti, o pažeistus stiebus – išgenėti. Specialistų teigimu, šis darbas paprastai trunka vos 5–10 minučių, tačiau gali užkirsti kelią ligai sparčiai plisti.
Pašalinti pažeistas augalo dalis ypač svarbu todėl, kad grybelis gali išlikti ir kitą pavasarį vėl užkrėsti rožes.
Po genėjimo būtina dezinfekuoti sekatorių ir kitus naudotus įrankius. Juos galima nuvalyti spiritu arba kita dezinfekavimo priemone. Taip sumažinama tikimybė pernešti grybelį ant kito augalo.
Pažeistų lapų į kompostą dėti nereikėtų
Nuskintus lapus reikia kuo greičiau surinkti ir išnešti iš sodo. Į komposto krūvą jų mesti nerekomenduojama, nes grybelis gali joje išlikti ir kitą sezoną vėl patekti ant augalų.
Sergančius lapus geriausia sudėti į maišą ir išmesti kartu su žaliosiomis atliekomis arba perduoti kompostuoti savivaldybės atliekų tvarkymo sistemai.
Nors šis veiksmas užtrunka vos kelias minutes, jis gali padėti apsaugoti rožes nuo vienos dažniausių ir žalingiausių ligų bei prisidėti prie gausesnio jų žydėjimo kitą sezoną.
