Rugpjūčio 4-ąją Vilniaus rajone įvykusi avarija Renatos šeimai tapo nepakeliama tragedija. Įvykio vietoje žuvo dar trejų metų nesulaukusi anūkė Malija, o sunkios būklės į ligoninę išvežta jos mama Erika vėliau taip pat mirė. Per avariją žuvo ir kartu važiavusi dukros partnerio mama.
Šiandien Renata mokosi gyventi su dukros ir anūkės netektimi. Tačiau noras padėti skaudžius išgyvenimus patiriančioms šeimoms jos širdyje atsirado dar iki tragedijos. Moteris svajojo tapti netekties dula – žmogumi, kuris nebandytų panaikinti skausmo, bet galėtų būti šalia, išklausyti, apkabinti ir leisti gedėti kiekvienam savaip.
Noras padėti atsirado dar iki tragedijos
Vilnietė Renata yra šešių vaikų mama ir trijų anūkų močiutė. Apie dulavimą ji pirmą kartą susidomėjo po to, kai jos dukra laimėjo konsultaciją su dula. Vėliau Renata pati nusprendė mokytis, tačiau netrukus suprato, kad ją labiausiai traukia pagalba šeimoms, išgyvenančioms vaikų netektį, persileidimą ar kitus itin skaudžius išbandymus.
„Visą laiką mintys sukosi, kad aš noriu eiti į netekties dulavimą“, – pasakoja ji.
Apie šį norą Renata užsiminė fotografei, o ši supažindino ją su paramos fondo „Tuk tuk širdele“ vadove Alina Šiaulevičiūte. Moterys bendravo telefonu ir susirašinėjo, o Alina kvietė Renatą prisidėti prie fondo rengiamų stovyklų vaikų netekusioms mamoms.
Nors susitikti gyvai vis nepavyko, Renata vis aiškiau jautė, kad ši veikla jai artima. Fondas, globojantis su vaikų ligomis ir netektimis susiduriančias šeimas, teikiantis emocinę pagalbą ir telkiantis mamas bendrystei, tapo svarbia jos svajonės dalimi.
Netektis jos norą padėti tik sustiprino
Rugpjūčio 4-oji Renatos gyvenimą padalijo į „iki“ ir „po“. Tą dieną žuvo jos dukra Erika ir mažoji anūkė Malija. Mergaitė mirė avarijos vietoje, o Erika, nepaisant medikų pastangų, ligoninėje.
Vienu metu Renata neteko dviejų itin brangių žmonių. Dabar ji pati eina gedėjimo keliu ir sako, kad tai dar labiau sustiprino norą padėti kitoms moterims.
Renata pabrėžia, jog gedulas kiekvienam žmogui yra skirtingas. Vienam gali reikėti psichologo, kitam – pokalbio, o dar kitam pakanka galimybės pabūti tarp žmonių, kurie neklausinėja ir nenurodo, kaip reikėtų jaustis.
Ne kiekviena moteris nori ar gali kreiptis į psichologą. Kartais svarbiausia turėti šalia žmogų, kuriam nereikia aiškinti, kodėl taip skauda, kodėl sunku atsikelti ar kodėl netikėtai pasipila ašaros.
„Gyvendama su netekties skausmu suprantu, kad jeigu pati nenorėsiu sau padėti, iš šalies niekas už mane to nepadarys“, – sako Renata.
Gedului nėra nustatyto termino
Renata mano, kad gedėjimas neturi iš anksto numatyto laiko. Nėra dienos, kada žmogus privalėtų nustoti verkti, susitaikyti ar grįžti į ankstesnį gyvenimą. Kiekvienas skausmą išgyvena skirtingai, o gedulas neturi kalendoriaus.
Pačiai Renatai sunkiausiomis akimirkomis padeda muzika. Klausydamasi kelių ypatingų dainų ji gali išverkti susikaupusius jausmus. Bent kartą per savaitę moteris stengiasi pabūti viena, uždega žvakę, žiūri į dukros ir anūkės nuotraukas, mintyse su jomis kalbasi ir leidžia sau išsiverkti.
Po laidotuvių ji patyrė situaciją, dar kartą patvirtinusią, kad gedėti reikia pagal savo širdį. Pamačiusi ant kapo nuvytusias gėles, Renata nusprendė jas nurinkti ir sutvarkyti kapavietę, nors nuo laidotuvių dar nebuvo praėjęs mėnuo. Ji buvo girdėjusi, kad taip elgtis dar negalima.
Vėliau, nuėjusi pas kleboną užsakyti mišių, Renata jam papasakojo apie savo sprendimą. Klebonas ją nuramino ir pasakė, kad draudimas mėnesį nieko nedaryti tėra įsitikinimas, todėl viską reikėtų spręsti iš širdies.
Šie žodžiai Renatai įstrigo. Ji dar kartą suprato, kad niekas geriau už patį žmogų nežino, kaip jis gedės ir ko jam tuo metu reikia.
Mintyse vis sugrįžta paskutinis pokalbis
Renata dažnai prisimena paskutinį pokalbį su dukra Erika. Tą dieną jos trumpai susiskambino. Mama dukrai sakė, kad galbūt geriau būtų niekur nevažiuoti su mažąja ir likti namuose, tačiau Erika ją nuramino, kad viskas bus gerai.
Nė viena nežinojo, jog tai paskutinis jų pokalbis. Sužinojusi apie avariją, Renata ne kartą savęs klausė, ar galėjo ką nors pakeisti: gal reikėjo pasakyti kitaip, gal dar kartą paskambinti. Dabar ji sau primena, kad negalėjo numatyti tragedijos ir jos sustabdyti.
Kasdienybėje Renata mokosi gyventi toliau. Ji gali šypsotis, kalbėtis ir būti tarp žmonių, tačiau tai nereiškia, kad skausmas dingo. Panaši į Maliją mergaitė ar gatvėje sutikta raudonplaukė – tokios spalvos plaukus turėjo Erika – akimirksniu sugrąžina prisiminimus ir sugraudina.
Renata stengiasi savęs nekaltinti dėl kylančių jausmų ir leidžia sau išgyventi kiekvieną dieną tokią, kokia ji yra.
„Kas man padeda keltis iš lovos, tai mintis, kad jeigu aš atsigulsiu ir gulėsiu, Erika ir Malija bus nelaimingos“, – sako ji.
Kaune ir Vilniuje planuojami gedinčių moterų susitikimai
Renata savo patirtį ir anksčiau puoselėtą svajonę nori paversti pagalba kitoms moterims. Kartu su ja susitikimus ves Rūta – taip pat fondo „Tuk tuk širdele“ narė ir netektį išgyvenusi mama.
Moterys siekia sukurti saugią ir jaukią erdvę, kurioje gedinčios moterys galėtų pasakoti savo istorijas arba tiesiog pabūti tyloje. Čia nereikėtų slėpti ašarų, apsimesti stipriomis ar teisintis dėl savo jausmų.
Renata nenori susitikimams iš anksto nustatyti griežtų taisyklių ar vieno scenarijaus. Jai svarbiausia, kad kiekviena atėjusi moteris jaustųsi laisvai ir priimta.
„Aš nenoriu suteikti kažkokių lūkesčių. Noriu viską daryti iš širdies ir jausmo. Man svarbu, kad kiekviena moteris, atėjusi su savo skausmu, galėtų jaustis laisvai, nevaržomai ir galėtų būti su savo jausmais“, – pasakoja ji.
Pirmąjį susitikimą planuojama surengti lapkričio 19 dieną Kaune, o gruodį susitikimas turėtų vykti Vilniuje. Iš pradžių moterys ketina rinktis kartą per mėnesį, o vėliau, atsižvelgiant į poreikį, susitikimai galėtų būti organizuojami ir kituose Lietuvos miestuose.
Renata ir Rūta nesitiki, kad vienas susitikimas panaikins skausmą ar pakeis tai, kas įvyko. Jų tikslas – suteikti bendrystę, supratimą ir galimybę gedinčiai moteriai nelikti vienai.
Renata žmonėms, išgyvenantiems artimojo netektį, pataria klausytis savo širdies, suteikti gedului tiek laiko, kiek reikia, ir neskubinti savęs. Kiekvienas turi teisę gedėti savaip.
Prisidėti prie fondo „Tuk tuk širdele“ veiklos galima interneto svetainėje: https://tuktuksirdele.lt/
