Pirmasis ryškesnis žiemos ženklas Lietuvą gali pasiekti jau antrąją lapkričio savaitę. Naujausias amerikiečių GFS orų modelio skaičiavimas rodo, kad lapkričio 12 dieną didelėje šalies dalyje gali susidaryti sniego danga. Kai kur jos storis galėtų siekti apie 5–7 centimetrus. Vis dėlto tokios tolimos prognozės dar yra nepastovios ir gali reikšmingai pasikeisti.
Lenkijos meteorologijos portalas „TwojaPogoda.pl“ skelbia apie galimą žiemiškų orų sugrįžimą į Vidurio ir Rytų Europą. Spalio 30 dienos GFS modelio skaičiavimai rodo, kad apie lapkričio 11–12 dieną dalyje Lenkijos gali pasirodyti pirmoji didesnė sniego danga.
Prognozėje matyti, kad šaltukas ir sniegas gali neapsiriboti Lenkija. Žiemiškos sąlygos numatomos ir Lietuvoje, Latvijoje bei kitose regiono valstybėse. Tai reikštų, kad pirmasis didesnis šaltojo sezono epizodas galėtų apimti nemažą Baltijos regiono dalį.
Kai kur sniego danga gali siekti 5–7 centimetrus
Spalio 30 dieną parengtame GFS žemėlapyje, kuriame pateikiama lapkričio 12-osios 8 valandos Lietuvos laiku prognozė, sniego danga rodoma didelėje šalies teritorijos dalyje.
Daugelyje Lietuvos rajonų jos storis galėtų būti apie 2–5 centimetrus, o kai kur modelis numato ir 5–7 centimetrus sniego.
Tačiau šie skaičiai nėra konkrečių miestų ar savivaldybių tikslūs įverčiai. Jie atspindi tik vieną prognozės modelio skaičiavimą, kuris iki numatomos datos dar gali keistis.
Be to, žemėlapyje nurodomas prognozuojamas ant žemės išsilaikančios sniego dangos storis, o ne per vieną parą iškrisiančių kritulių kiekis. Todėl pagal jį negalima tiksliai pasakyti, kiek snigs konkrečią dieną ar kada prasidės snygis.
Šaltas oras gali slinkti iš rytų
Lenkijos meteorologai pastebi, kad į rytus ir šiaurę nuo Lenkijos sąlygos tampa vis žiemiškesnės.
Europinėje Rusijos dalyje kai kur jau fiksuojama iki 10 laipsnių šalčio. Sibire šalčiai dar stipresni: Jakutijoje pastarosiomis naktimis temperatūra vietomis krito iki maždaug 30 laipsnių šalčio, o kai kur sniego danga jau siekia apie pusę metro.
Vis dėlto vien rytiniuose regionuose sukaupto šalčio nepakanka, kad žiema pasiektų Lietuvą ar Lenkiją. Tam būtina tinkama atmosferos cirkuliacija – aukšto ir žemo slėgio sričių išsidėstymas, vėjų kryptys bei oro masių judėjimas.
Jeigu susidarytų palankios sąlygos šaltam orui plūsti iš šiaurės ar rytų, temperatūra Baltijos regione galėtų greitai sumažėti. Krituliams sutapus su tokiomis sąlygomis, sniegas galėtų iškristi ir žemumose.
Iki lapkričio 8-osios žiemiški orai mažai tikėtini
„TwojaPogoda.pl“ prognozuoja, kad artimiausiu metu Lenkijos orus veiks aukšto slėgio sritis, apimanti Britų salas ir Šiaurės jūrą.
Dėl šios priežasties numatomi nepastoviai debesuoti, tačiau daugiausia sausi orai. Kai kur gali tvyroti tirštas rūkas, dėl kurio matomumas sumažėtų iki 100 metrų.
Lenkijoje naktimis temperatūra turėtų siekti maždaug 0–5 laipsnius šilumos, nors vietomis galimas nedidelis šaltukas. Dienomis prognozuojama apie 7–10 laipsnių šilumos.
Lenkijos meteorologų vertinimu, iki lapkričio 8 dienos didesnėje šalies dalyje sniego dar neturėtų būti. Žiemiškos sąlygos kol kas labiausiai tikėtinos aukštai kalnuose.
Kadangi ši prognozė sudaryta Lenkijai, jos temperatūros ir kritulių rodiklių negalima tiesiogiai taikyti Lietuvos miestams.
Permainos galimos lapkričio 9–12 dienomis
Lenkijos meteorologijos portalo analizuojami modeliai rodo, kad kai kuriuose regionuose pirmieji žiemiški krituliai gali pasirodyti nuo lapkričio 9 dienos.
Iš pradžių sniegas būtų negausus ir kristų tik vietomis. Ryškesnis žiemiškų orų epizodas prognozuojamas apie lapkričio 11–12 dieną.
Pagal vieną GFS scenarijų sniegas galėtų padengti maždaug pusę Lenkijos teritorijos, o kai kur temperatūra nukristų žemiau 5 laipsnių šalčio. Tame pačiame skaičiavime matyti ir sniego dangos plitimas į Baltijos šalis.
Tai leidžia manyti, kad antrąją lapkričio savaitę Lietuvoje gali padidėti žiemiškų orų tikimybė. Tačiau kol kas neaišku, ar sniegas išsilaikytų ilgesnį laiką, ar netrukus ištirptų.
Rezultatą lems oro temperatūra, žemės paviršiaus būklė ir vėlesnė orų raida.
Ilgalaikio scenarijaus patikimumas išlieka ribotas
GFS yra vienas plačiausiai naudojamų pasaulinių skaitmeninių orų prognozavimo modelių, tačiau ilgesnio nei savaitė laikotarpio rezultatai pasižymi nemažu neapibrėžtumu.
Pirmąjį sniegą ypač sudėtinga prognozuoti tada, kai temperatūra laikosi netoli nulio. Vos vieno ar dviejų laipsnių skirtumas gali lemti, ar konkrečioje vietovėje lis, kris šlapdriba, ar snigs.
Sniego dangos susidarymą lemia ne tik kritulių kiekis, bet ir tai, kaip greitai sniegas tirpsta. Todėl spalio 30 dienos skaičiavimas dar nėra pakankamas pagrindas teigti, kad lapkričio 12-ąją Lietuvoje tikrai bus sniego.
Artimiausiomis dienomis prognozė gali keistis: žiemiškas epizodas gali būti nukeltas, susilpnėti arba visai nepasitvirtinti. Vis dėlto dabartinis scenarijus rodo, kad antrąją lapkričio savaitę verta atidžiai sekti orų prognozes, ypač žmonėms, planuojantiems ilgesnes keliones automobiliu.
Šaltiniai – „TwojaPogoda.pl“, GFS modelio prognozė, paskelbta „WXCharts“ (2026 m. spalio 30 d., 06 UTC skaičiavimas).
