Seimo Aplinkos apsaugos komitetui toliau nagrinėjant Miškų įstatymo pataisas, miškų savininkai ir medienos pramonė ragina supaprastinti nedidelio poveikio kirtimų leidimų tvarką bei aiškiai numatyti kompensacijas, jei dėl naujų ribojimų patiriama nuostolių. Aplinkosaugininkai tuo metu pabrėžia, kad miškų būklė prastėja, todėl jų apsauga turėtų būti stiprinama.
Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos vadovas Algis Gaižutis komiteto posėdyje teigė, kad papildomi veiklos apribojimai jau taikomi pusei šalies miškų. Jo teigimu, ribojimai susiję su saugomomis teritorijomis, „Natura 2000“ teritorijomis, specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis ir kitais apsaugos režimais. Be to, pastaraisiais metais kirtimo norma sumažinta 10 proc.
A. Gaižutis sakė tikintis, kad įstatyme bus nustatyta aiški kompensavimo tvarka, pagal kurią dėl naujų apribojimų patirti realūs nuostoliai būtų sąžiningai įvertinami ir atlyginami.
Medienos perdirbimo asociacijos vadovas Raimondas Imbrasas siūlė mažinti administracinę naštą ir daugiau atsakomybės perduoti miškų savininkams bei valdytojams. Jo siūlymu, leidimų sistema daugiausia turėtų būti taikoma veikloms, darančioms didžiausią poveikį miško ekosistemai, o leidimų būtų galima atsisakyti ugdomiesiems, sanitariniams ir daliai kitų nedidelio intensyvumo kirtimų.
Asociacija taip pat ragina praplėsti rotacinės miškininkystės taikymo kriterijus. R. Imbraso teigimu, sprendžiant dėl pagrindinių kirtimų reikėtų vertinti ne tik formalų medynų amžių, bet ir medžių matmenis bei medienos būklę.
Aplinkosaugos koalicijos vadovė Lina Paškevičiūtė laikosi priešingos pozicijos ir teigia, kad rotacinė miškininkystė prisideda prie miškų būklės blogėjimo. Jos duomenimis, tokia miškininkystė leidžiama 80–85 proc. miškų: iškirstas plotas pakeičiamas jaunuolynu. Ji priminė, kad po Nacionalinio miškų susitarimo įstatymo projekte buvo numatyta maždaug trečdalį miškų paversti rezervatais arba teritorijomis, kuriose nebūtų vykdomi pagrindiniai kirtimai.
L. Paškevičiūtė taip pat atkreipė dėmesį, kad net nacionaliniuose parkuose pasitaiko plotų, kuriuose mažiau nei pusė teritorijos yra miškas, o likusią dalį sudaro jaunuolynai.
Vyriausybės išvadoje siūloma rotacinės miškininkystės apimtį sumažinti iki 79 proc. visų miškų. Aplinkosaugos koalicija siekia, kad tokie kirtimai būtų leidžiami tik 67 proc. Lietuvos miškų.
Aplinkosaugininkų siūlymu, rotacinės miškininkystės palaipsniui turėtų nebelikti saugomose teritorijose ir privačiuose miškuose, o už taikomus ribojimus savininkams būtų mokamos kompensacijos. Valstybiniuose miškuose ši miškininkystė nebūtų galima, jei įsigaliotų Miškų įstatymo pataisos. L. Paškevičiūtė pabrėžė, kad įstatymas pirmiausia turėtų sudaryti sąlygas miškus saugoti ir nustatyti teritorijas, kuriose tai privaloma, kartu suteikiant savininkui galimybę pasirinkti apsaugą.
Koalicijos vadovė taip pat teigė, kad Lietuvoje daugėja plynų kirtimų. Pasak jos, tai rodo palydoviniai duomenys, leidžiantys matyti palaipsniui didėjančius miškų praradimus. Kartu, jos teigimu, auga visuomenės nepasitenkinimas miškų apsauga, nes brandžius miškus vis dažniau pakeičia vos maždaug 50 centimetrų aukščio medeliai.
Aplinkos viceministras Algirdas Pieniuta BNS sakė, kad ministerija tikisi Miškų įstatymo pataisas priimti dar šią Seimo sesiją. Jo teigimu, ministerija jau atliko visus nuo jos priklausančius veiksmus ir organizavo susitikimus su norėjusiais juose dalyvauti.
Aplinkos ministerijos skaičiavimu, įsigaliojus pataisoms, medienos pramonės sukuriama vertė galėtų sumažėti apie 2–3 proc., arba 35–53 mln. eurų.
Ministerija siūlo keisti miško kirtimų reguliavimą, gerinti miškų atkūrimą, paspartinti jų priskyrimą grupėms ir sudaryti galimybę kompensuoti miško savininkų veiklos ribojimus.
Taip pat siūloma keisti miškų grupių paskirstymą: draustinių miškus ir privačias saugomas vietoves priskirti pirmajai, labiausiai saugomų miškų, grupei. Dėl to ateityje šios grupės plotai padidėtų.
Už miestų ribų, ne mažesniu kaip vieno kilometro atstumu, esančius trečiosios, apsauginių, ir ketvirtosios, ūkinių, grupių miškus, taip pat kultūrinių draustinių ir rezervatų miškus ar jų dalis siūloma priskirti rekreacinių miškų grupei. Be to, nacionalinių parkų ir draustinių miškų dalys nebebūtų priskiriamos ketvirtajai grupei.
Priėmus pakeitimus, pirmosios miškų grupės plotas padidėtų nuo 1,2 proc. iki 2,6 proc. visų šalies miškų ir siektų 56,6 tūkst. hektarų.
