Gyventojams, planuojantiems pasinaudoti valstybės parama saulės elektrinei įsirengti, teks koreguoti planus. Energetikos ministerija rengia naują tvarką, pagal kurią parama būtų skiriama tik tiems, kurie kartu įsirengtų ir elektros energijos kaupiklį. Pirmųjų kvietimų gyventojams laukiama 2027 metais.
Ministerija teigia, kad toks sprendimas priimtas vertinant, kaip padidinti vartotojų atsparumą gamtos stichijoms ir geopolitiniam nestabilumui. Dėl to parama būtų nukreipta į kompleksinius sprendimus – kartu montuojamas saulės elektrines ir energijos kaupimo įrenginius.
Ateityje ketinama finansuoti tik tokias sistemas, kurios prireikus gali veikti autonomiškai, arba vadinamuoju salos režimu, kai nutrūksta elektros tiekimas iš tinklo.
Ministerijos duomenimis, iš beveik 200 tūkst. gaminančių vartotojų autonomiškai veikiančias sistemas turi tik apie 16 tūkst. Šių metų audra, institucijos vertinimu, parodė, kad vartotojams būtina sudaryti galimybę išlikti aprūpintiems elektra ir nutrūkus tinklo darbui. Todėl siekiama ne tik didinti vietinę elektros gamybą, bet ir stiprinti gyventojų energetinį atsparumą.
Parama būtų skiriama kartu su kaupikliais
Ministerija nurodo, kad saulės elektrinių plėtra Lietuvoje jau pasiekė reikšmingą mastą. Todėl, jos teigimu, vis svarbiau užtikrinti, kad gyventojai galėtų naudoti pačių pagamintą elektrą ir tuomet, kai sutrinka tiekimas iš elektros tinklo.
Taip pat pabrėžiama, kad ankstesnės Vyriausybės planuota paramos priemonė nebuvo suderinta su Europos Komisija. Naujoji priemonė šiuo metu derinama, o kvietimai bus skelbiami tik gavus būtiną patvirtinimą. Jie planuojami 2027 metų pirmąjį–antrąjį ketvirtį.
Pagal numatomą tvarką saulės elektrinių įrengimas būtų finansuojamas tik kartu su elektros energijos kaupimo įrenginiu. Gyventojai, kurie jau įsirengė saulės elektrinę, tačiau dar nėra gavę už ją paramos, galėtų papildomai įsirengti kaupiklį ir pretenduoti į finansavimą.
Ministerijos teigimu, ši paramos kryptis leistų gyventojams ne tik gaminti ir kaupti elektrą, bet ir išlaikyti jos tiekimą sutrikus tinklo veikimui. Tai ypač svarbu per audras bei kitas ekstremalias situacijas.
Ekspertas sprendimą vadina pavėluotu
Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius pripažino, kad sprendimas gali sukelti aistrų, tačiau jo, specialisto vertinimu, reikėjo imtis jau anksčiau.
Jo teigimu, nebeskirti paramos vien saulės elektrines įsirengiantiems žmonėms yra teisinga, nes dėl kryžminio subsidijavimo net-metering sistemos tokios elektrinės ir taip gana greitai atsiperka be papildomų subsidijų.
M. Nagevičius taip pat atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje jau yra 200 tūkstančių gaminančių vartotojų. Pasiekus tokį saulės energetikos išsivystymo lygį, kiekviena nauja elektrinė suteikia vis mažesnę naudą mažinant vidutinę rinkos kainą, o net-metering palaikymo išlaidos kitiems elektros vartotojams didėja.
LAIEK prezidentas palankiai įvertino ministerijos prioritetą subsidijuoti saulės elektrines tik kartu su baterijomis. Pasak jo, kaupimo įrenginiai didina energetikos sistemos lankstumą ir leidžia saulės elektrinėms būti naudingesnėms kitiems elektros vartotojams.
Vis dėlto M. Nagevičius ragina kuo skubiau sukurti mechanizmą, kuris skatintų gaminančius vartotojus kaupiklius naudoti optimaliai – ne tik kaip atsarginį sprendimą nutrūkus elektros tiekimui.
Jo manymu, baterijos turėtų būti išnaudojamos tiek vasarą, tiek žiemą, kai saulės mažai, tačiau elektros kainos vis tiek smarkiai svyruoja. Priešingu atveju, kaip pažymėjo ekspertas, vien avariniam naudojimui skirtas benzininis generatorius būtų pigesnis pasirinkimas.
M. Nagevičius taip pat siūlo sukurti gaminantiems vartotojams, turintiems baterijas, palankesnį modelį nei net-metering. Be to, jo teigimu, reikėtų skatinti žmones ir verslą, kurie kaupimo baterijas įsirengia prie anksčiau pastatytų saulės elektrinių arba montuoja jas apskritai nestatydami saulės elektrinės.
