Seimui artėjant prie kitų metų valstybės biudžeto projekto svarstymo, kultūros sektoriaus atstovai pripažįsta, kad finansavimo norėtų didesnio. Tačiau jie sako matantys teigiamų pokyčių ir viliasi kultūros ministro pažadais didinti atlyginimus.
Biudžeto projekte numatytas darbo užmokesčio augimas papiktino statutinių pareigūnų profesines sąjungas ir daliai pedagogų atstovaujančią Lietuvos švietimo darbuotojų profesinę sąjungą. Kultūros sektoriaus atstovai, nors anksčiau ne kartą kritikavo mažą finansavimą ir darbuotojų algas, šįkart protestuoti neketina.
Derybos dėl atlyginimų dar nesibaigė
Lietuvos teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojų profesinių sąjungų federacijos vadovas Laimis Roslekas Eltai sakė, kad su Kultūros ministerija vis dar tariamasi dėl kolektyvinės šakos sutarties.
Profesinės sąjungos siekia susitarti dėl 7,5 proc. atlyginimų didinimo, o vėliau – dėl dar 2,5 proc. augimo. Tokiu būdu per dvejus metus algos galėtų padidėti maždaug 10 proc.
L. Roslekas pabrėžė, kad galutinis tikslas – įgyvendinti anksčiau pasirašytame memorandume numatytą siekį, jog kultūros darbuotojų atlyginimai sudarytų bent 90 proc. švietimo darbuotojų vidutinio darbo užmokesčio. Šis rodiklis kol kas dar nepasiektas.
Vertindamas kitų metų finansavimą, profesinės sąjungos vadovas sakė, kad lūkesčiai visuomet būna didesni, tačiau juos tenka derinti su realiomis valstybės galimybėmis. Jo teigimu, būtų galima norėti ir 15 proc. atlyginimų augimo, bet biudžeto ištekliai yra riboti.
L. Roslekas taip pat atkreipė dėmesį į didesnį gynybos finansavimą ir kitose srityse mažinamas išlaidas. Jo vertinimu, kartu negalima ignoruoti kultūros ministro pastangų, nes ankstesni sprendimai Kultūros ministerijoje buvo paskatinę protestus.
Vis dėlto derybų procesą apsunkino vėlavimas. Pasak L. Rosleko, tartis dėl kolektyvinės sutarties buvo planuota pradėti dar rugpjūčio pabaigoje, tačiau dėl pokyčių Kultūros ministerijoje procesas užsitęsė, o biudžeto projektas jau pateiktas Seimui.
Jo teigimu, dėl to profesinės sąjungos turi mažiau laiko platesnėms deryboms ir jaučiasi tapusios politinių pokyčių kultūros srityje įkaitėmis.
Ministerija patvirtino susitarimą dėl 10 proc. augimo
Kultūros darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Mantas Stanžys teigė iš ministerijos gavęs patvirtinimą dėl planuojamo 10 proc. atlyginimų augimo per dvejus metus. Anot jo, dėl šių sąlygų derybose jau susitarta, nors dar liko suderinti kitus klausimus.
Kultūros ministras Lukas Alsys anksčiau sakė sieksiantis didesnių atlyginimų ne tik Kultūros ministerijai pavaldžių įstaigų, bet ir savivaldybių kultūros įstaigų darbuotojams.
M. Stanžys tokį pažadą įvertino palankiai, tačiau pabrėžė, kad jo įgyvendinimą dar teks patikrinti praktikoje. Ministro pozicija, jo teigimu, yra svarbus signalas savivaldybėms ir kvietimas susitarti dėl kultūros sektoriaus stiprinimo, tačiau galutiniai sprendimai priklausys nuo pačių savivaldybių.
A. Gelūnas: kultūrą politiškai apginti sudėtinga
Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus vadovas Arūnas Gelūnas pripažino, kad kasmetės diskusijos dėl kultūrai skiriamų lėšų nėra džiuginančios. Vis dėlto jis mano, jog bendra padėtis palaipsniui gerėja.
A. Gelūnas teigiamai įvertino ministro pasirengimą derėtis, diskutuoti ir argumentuoti kultūros sektoriaus poreikius. Jo nuomone, tai teikia vilties ir leidžia išlaikyti lūkesčius.
Siekiui kultūros darbuotojų atlyginimus pakelti iki vidutinio darbo užmokesčio lygio jis pritarė kaip racionaliam ir pagrįstam. Tačiau, pasak muziejaus vadovo, finansavimo reikia ne vien algoms.
Lėšų būtina skirti įvairioms vyriausybinėms, nevyriausybinėms ir nacionalinėms kultūros įstaigoms bei organizacijoms, kad jos galėtų vykdyti savo veiklą.
A. Gelūnas taip pat išskyrė infrastruktūros priežiūrą. Lietuvos klimatas, jo teigimu, daro poveikį pastatams, todėl net ir nauji objektai po keliolikos metų ima reikalauti atnaujinimo. Šis poreikis, anot jo, yra nuolatinis.
Kultūrai ir visuomenės informavimui numatyta 490,2 mln. eurų
ELTA primena, kad spalio pabaigoje finansų ministras Taurimas Valys Seimui pristatė 2027 metų valstybės biudžeto projektą. Pirmasis jo svarstymas parlamente numatytas lapkričio 19 d., antrasis – gruodžio 1 d.
2027 metų biudžeto projekte kultūrai ir visuomenės informavimui numatyta 490,2 mln. eurų.
L. Alsys anksčiau skelbė, kad kitąmet daugiau lėšų turėtų gauti Lietuvos kultūros taryba, Medijų rėmimo fondas, Lietuvos kino centras, Lietuvos kultūros institutas ir Kultūros paveldo departamentas.
Ministras taip pat pripažino, kad dalies kultūros įstaigų, muziejų ir dvarų renovacijai kitų metų biudžete gali nepakakti pinigų.
Ministerija pirmiausia ketina finansuoti prioritetiniame sąraše esančius infrastruktūros objektus. Kitiems pastatams svarstoma pasitelkti alternatyvius finansavimo šaltinius, įskaitant kitas valstybėje veikiančias programas.
