Viena didžiausių šalies politinių jėgų – Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) – per artėjančius savivaldos rinkimus nekels kandidatų į merus ir savivaldybių tarybas Šalčininkuose bei Visagine. Šiose tautinių mažumų gausiai gyvenamose vietovėse partijai nepavyko suformuoti vietos politinių komandų.
Nors konservatoriai ne kartą yra pabrėžę siekį stiprinti tokių regionų įtrauktį, partijos lyderis Laurynas Kasčiūnas sako, kad struktūroms šiose savivaldybėse dar reikia laiko sustiprėti. Politologas Ignas Kalpokas neatmeta, kad sprendimą galėjo paveikti ir noras taupyti rinkimų kampanijai skirtus išteklius.
TS-LKD ketina kelti kandidatus į merus daugumoje šalies savivaldybių. Tačiau Šalčininkuose ir Visagine partija nedalyvaus nei mero, nei savivaldybės tarybos rinkimuose. Švenčionių rajone konservatoriai planuoja pateikti tik kandidatų į savivaldybės tarybą sąrašą.
Toks sprendimas išsiskiria tuo, kad pati TS-LKD nuolat kalba apie būtinybę daugiau dėmesio skirti Pietryčių Lietuvai, stiprinti vietos bendruomenių ryšį su valstybe ir didinti šių regionų atsparumą priešiškų valstybių įtakai.
L. Kasčiūnas teigia, kad Šalčininkuose ir Visagine jau per kelis rinkimus iš eilės nepavyksta suburti pakankamai stiprių vietos komandų. Jo vertinimu, problema susijusi su partijų struktūrų padėtimi šiuose regionuose.
Partijos pirmininkas sakė pats lankęsis ir Visagine, ir Šalčininkuose bei dėjęs pastangas telkti žmones, tačiau šiuose miestuose konservatoriai niekada neturėjo tvirtų politinių pozicijų. Todėl, pasak jo, galiausiai teko pripažinti, kad komandos nesusiformuoja.
VDU docentas I. Kalpokas atkreipė dėmesį, kad ypač Šalčininkų rajone konservatoriams įsitvirtinti trukdo istoriškai susiklostęs rinkėjų lojalumas kitoms politinėms jėgoms. Be to, vietos tautinė bendruomenė, jo vertinimu, nėra palankiausia TS-LKD.
Politologas taip pat svarstė, kad sprendimą nedalyvauti galėjo lemti praktiniai motyvai. Šalčininkuose politinė konkurencija yra ribota, o rinkimų laimėtojai – tiek mero, tiek tarybos daugumos atveju – dažnai būna aiškūs iš anksto. Dėl to partija galėjo nuspręsti taupyti savo resursus.
I. Kalpokas neatmetė ir galimybės, kad konservatoriai ateityje ieškos susitarimų su kitomis politinėmis jėgomis arba parems jų iškeltus kandidatus.
Gali sumažėti politinė konkurencija
L. Kasčiūnas sutiko, kad tradicinių nacionalinių partijų stiprėjimas tautinių mažumų gausiai gyvenamuose regionuose yra svarbus valstybingumo požiūriu. Jis pripažino, kad tradicinių partijų pasitraukimas gali palikti daugiau erdvės antisisteminėms ar prorusišką retoriką naudojančioms jėgoms, tačiau pabrėžė objektyvią priežastį – be vietos komandos nėra kam dalyvauti rinkimuose.
Pasak TS-LKD lyderio, partija neatsisako tikslo sustiprinti savo pozicijas Šalčininkuose ir Visagine. Tam, jo teigimu, reikia laiko, o dėmesys šių miestų bendruomenėms, valstybinei kalbai ir vietos problemoms bus tęsiamas. L. Kasčiūnas tikino ir toliau lankysiąsis šiuose regionuose.
I. Kalpoko vertinimu, didžiųjų nacionalinių partijų nedalyvavimas savivaldos rinkimuose dažniausiai neigiamai veikia vietos demokratiją. Mažesnė konkurencija reiškia, kad politinėms jėgoms tenka mažiau atsižvelgti į gyventojams aktualius klausimus, be to, taip sunkiau atsiranda nauji vietos lyderiai.
Jo teigimu, savivaldybėse, kuriose ilgą laiką dominuoja tos pačios politinės struktūros, ribotas kandidatų pasirinkimas gali dar labiau sustiprinti jau įsitvirtinusių jėgų pozicijas.
Partija pripažįsta turinti problemų
L. Kasčiūnas pripažino, kad sunkumų kyla ne tik telkiant politines komandas, bet ir organizuojant jaunimo veiklą Šalčininkuose bei Visagine. Nors jaunųjų konservatorių ir jaunųjų krikščionių demokratų tinklas yra platus, būtent šiuose regionuose veiklos organizavimas, pasak jo, kelia iššūkių.
Vis dėlto TS-LKD lyderis tikino, kad partija neketina nuleisti rankų. Jo teigimu, politinių struktūrų ir organizacijų kūrimas yra ilgalaikis procesas, todėl konservatoriai sieks šiuose regionuose kurtis ir stiprėti, kad ateityje galėtų dalyvauti rinkimuose.
I. Kalpokas pažymėjo, kad nacionalinėms partijoms įsitvirtinti mažesnėse savivaldybėse apsunkina ir jaunimo migracija. Dalis jaunų žmonių regionuose lieka tik iki mokyklos baigimo, todėl politinėms jėgoms sudėtinga užauginti naują aktyvių narių ir galimų kandidatų kartą.
Politologo vertinimu, vien aktyvesnės rinkimų kampanijos tokiose savivaldybėse nepakaktų. Norint sustiprinti pozicijas, būtinas nuoseklus ir nuolatinis darbas su vietos bendruomenėmis, o ne vien rinkimų laikotarpiu vykdoma komunikacija.
Savivaldybių tarybų ir merų rinkimai vyks 2027 metų kovo 7 dieną.
