Ilgus metus Lietuvoje naudoto automobilio pirkimą lydėjo gerai pažįstami stereotipai: automobilis, kuriuo Vokietijos pensininkas esą važiuodavo tik į bažnyčią, įtartinai maža rida ir universalas, talpinantis kone visą gyvenimą. Tačiau tokia rinkos legenda traukiasi į praeitį – keičiasi tai, ko pirkėjai tikisi už savo pinigus.
Nors automobilio kaina išlieka vienu svarbiausių sprendimo kriterijų, šiandien pirkėjai daugiau dėmesio skiria automobilio amžiui, istorijai, įrangai, komfortui ir būsimai vertei.
Dažniausias biudžetas nesikeičia, tačiau lūkesčiai išaugo
Naudotų automobilių pardavėjai pastebi, kad per kelerius metus vidutinė pirkėjų išleidžiama suma beveik nepasikeitė. Vis dėlto už tą pačią sumą žmonės dabar nori gauti gerokai daugiau.
„Longo LT“ vadovas Paulius Valiukėnas teigia, kad aktyviausia pirkėjų grupė šiuo metu orientuojasi į 8–15 tūkst. eurų kainuojančius automobilius. Šiame segmente tikimasi ne vien transporto priemonės, bet ir modernesnio, saugesnio bei komfortiškesnio automobilio, o mėnesinė įmoka dar išlieka priimtina gana plačiam pirkėjų ratui.
Kainų riba per pastaruosius kelerius metus iš esmės nepasikeitė. 2023 m. Lietuvoje parduoto naudoto automobilio vidutinė kaina siekė apie 9,4 tūkst. eurų, o 2026 m. antrąjį ketvirtį ji tebebuvo tokia pati.
Mažą ridą vis dažniau nugali naujesni metai ir aiški istorija
Dažniausiai ieškoma 6–9 metų senumo automobilių, kurių rida siekia 120–180 tūkst. kilometrų. Tačiau pirkėjų požiūris į odometro skaičius tampa ne toks kategoriškas kaip anksčiau.
Pasak P. Valiukėno, dalis pirkėjų verčiau renkasi 2020–2021 metų automobilį, nuvažiavusį 180–200 tūkst. kilometrų, nei 2015 metų modelį su 130 tūkst. kilometrų rida. Svarbiausia, kad naujesnis automobilis turėtų aiškią istoriją, gerą komplektaciją ir būtų techniškai tvarkingas.
200 tūkst. kilometrų rida vis dar išlieka psichologine riba, tačiau jos reikšmė silpnėja. Ypač tai matyti vertinant iš Vakarų Europos atvežtus automobilius, kurie didelę ridą per kelerius metus galėjo sukaupti važinėdami magistralėmis.
Taigi pirkėjams svarbesnis tampa ne vien odometro rodmuo, o visa automobilio istorija ir reali būklė.
SUV ir krosoveriai užima vis didesnę rinkos dalį
Keičiasi ir kėbulų pasirinkimas. Naudotų automobilių rinkoje kartojasi naujų automobilių salonuose jau anksčiau išryškėjusi tendencija – pirkėjai masiškai renkasi SUV bei krosoverius.
Šie automobiliai sudaro apie 40 proc. „Longo LT“ pardavimų, o jų dalis nuosekliai didėja. Vis dėlto daugeliui Lietuvos pirkėjų nereikia tikrų bekelės galimybių ar visų varančiųjų ratų pavaros.
SUV patrauklumą dažniausiai lemia aukštesnė sėdėjimo padėtis, patogesnis įlipimas, didesnė erdvė ir universalumas. Dalis klientų tiesiog ieško tokio formato automobilio.
Tuo metu tradiciniai sedanai ir universalai pirkėjus domina mažiau. Kaip vieną ryškiausių pavyzdžių P. Valiukėnas nurodo „Volkswagen Passat“. Šis modelis tebėra svarbi Lietuvos automobilių parko dalis, tačiau dalis buvusių jo pirkėjų dabar renkasi „Volkswagen Tiguan“ arba „Toyota RAV4“.
Panašūs pokyčiai pastebimi ir vertinant „Ford Mondeo“, „Opel Insignia“ bei kitus didesnius sedanus ir universalus. Prieš dešimtmetį pirkėją tokiam automobiliui rasti buvo gerokai paprasčiau.
Automatinė pavarų dėžė tampa pirkėjo lūkesčiu
Vis didesnę reikšmę įgyja ir automobilio įranga. Anksčiau svarbiausias kriterijus dažnai būdavo gera techninė būklė, o dabar sprendimą neretai lemia komplektacija.
Augant automobilio kainai, pirkėjų reikalavimai taip pat didėja. Pigesniame segmente žmonės dar pasirengę kai kurių patogumų atsisakyti, tačiau už 15–20 tūkst. eurų perkantis klientas tikisi daugiau.
Vienas svarbiausių pageidavimų – automatinė pavarų dėžė. Ji iš papildomo pranašumo palaipsniui tapo beveik savaime suprantamu lūkesčiu. Taip pat vertinami parkavimo jutikliai ar kamera, šildomos sėdynės, LED žibintai, adaptyvi greičio palaikymo sistema, „Apple CarPlay“ ir „Android Auto“.
Ypač sunku parduoti prastai sukomplektuotą aukštesnės klasės automobilį. Perkant BMW, „Mercedes-Benz“, „Audi“ ar brangesnį SUV, bazinė įranga gali gerokai sumažinti potencialių pirkėjų skaičių.
Naudotų automobilių pirkėjai vertina ir būsimą vertę
Likutinė vertė tampa svarbi ne tik naujų, bet ir naudotų automobilių pirkėjams. Nors žmonės ne visada tiesiai sako norintys lengvai perparduodamo automobilio, apie tai byloja jų klausimai dėl patikimumo, remonto kainų, variklio reputacijos ir galimybių automobilį vėliau parduoti.
Šis pragmatiškas požiūris ypač išryškėja renkantis hibridus, elektromobilius ir mažiau rinkoje įsitvirtinusius modelius. Pirkėjai vertina ne tik dabartinę kainą, bet ir riziką, su kuria gali susidurti automobilį eksploatuodami trejus ar penkerius metus.
Vis dėlto teoriniai skaičiavimai dar ne visada lemia galutinį pasirinkimą. Daugumai žmonių šiandien svarbesni automobilio kaina, techninė būklė ir mėnesinė įmoka nei prognozuojama vertė po penkerių metų.
Koks automobilis šiandien laikomas idealiu?
Apibendrinant pirkėjų pasirinkimus, galima nubrėžti gana aiškų pageidaujamo naudoto automobilio portretą. P. Valiukėno teigimu, tai būtų 12–16 tūkst. eurų kainuojantis, 5–8 metų senumo kompaktiškas arba vidutinio dydžio krosoveris, nuvažiavęs apie 120–180 tūkst. kilometrų.
Tokiame automobilyje pirkėjai tikisi automatinės pavarų dėžės, 1,5–2,0 litro variklio, tinkamos komplektacijos, neutralios spalvos ir aiškios serviso istorijos. Keturi varantieji ratai ar maksimali įranga nėra būtini – svarbiau, kad automobilis būtų racionalus ir neturėtų akivaizdžių trūkumų.
Priešingą, gerokai sunkiau parduodamą variantą sudaro 8–12 metų senumo brangus „premium“ klasės sedanas, nuvažiavęs 250–300 tūkst. kilometrų, turintis didelio tūrio variklį, aukštas eksploatacijos išlaidas, vidutinę komplektaciją ir neaiškią istoriją.
Nors tokie automobiliai skelbimų portaluose dažnai sulaukia daug dėmesio, realių pirkėjų, pasirengusių už juos sumokėti ir prisiimti būsimas išlaidas, yra gerokai mažiau.
