Žemdirbių organizacijos kritiškai vertina 2027 metų valstybės biudžeto projekte žemės ūkiui numatytą finansavimą. Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Gedas Špakauskas sako, kad lėšų nepakanka strateginėms sektoriaus problemoms spręsti, tačiau kol kas neketinama reikalauti papildomo finansavimo. Jo vertinimu, pirmiausia reikėtų efektyviau perskirstyti jau numatytas lėšas.
G. Špakausko teigimu, biudžeto projektas parengtas nepakankamai apgalvotai ir greičiausiai dar bus koreguojamas. Nors žemės ūkis pripažįstamas strategine sritimi, anot jo, kyla klausimas, ar tai atsispindi konkrečiuose sprendimuose.
Šią savaitę Vyriausybės pateiktam valstybės biudžeto projektui nepritarė ir Seimo Kaimo reikalų komitetas.
Pasak LŪS vadovo, Žemės ūkio ministerija siekia didesnio finansavimo, tačiau Vyriausybės dėmesio stinga ilgalaikėms investicijoms. Tokios investicijos padėtų ūkiams lengviau atlaikyti ekonomines bei klimato krizes.
Jis pabrėžė kalbantis ne apie tiesioginę paramą nuo krizių nukentėjusiems ūkininkams, o apie strategines priemones, tarp jų – melioraciją ir sprendimus, kurie ateityje padėtų sumažinti įvairių rizikų poveikį. Tam, jo teigimu, reikėtų papildomų nacionalinio biudžeto lėšų, tačiau panašu, kad jų skirta nebus.
G. Špakauskas įspėjo, kad per mažos investicijos į sektoriaus atsparumą ilgainiui gali paveikti ne tik ūkininkų pajamas, bet ir vartotojams tenkančias maisto kainas.
Jis priminė, kad šiemet žemės ūkiui teko susidurti su ekstremaliąja situacija, energetikos iššūkiais ir pieno sektoriaus problemomis. LŪS pirmininko vertinimu, anksčiau įgyvendintos krizių valdymo priemonės galėjo sumažinti šių sunkumų padarinius.
Jo teigimu, dėl finansavimo stokos žemės ūkis greičiausiai nesugrius, tačiau tai gali pristabdyti jo augimą, stiprėjimą ir atsparumo didėjimą.
Vis dėlto LŪS artimiausiu metu neketina kreiptis į Seimą ar Vyriausybę dėl papildomų pinigų. Organizacija planuoja ieškoti galimybių sutaupyti ir perskirstyti jau numatytą finansavimą.
Viena iš sričių, kurią, G. Špakausko manymu, būtų galima peržiūrėti, yra žemės ūkio sektoriuje vykstantys mokymai. Jis siūlo iš naujo įvertinti jų poreikį ir skiriamą finansavimą.
LŪS vadovas taip pat teigė, kad didėjant finansavimui beveik visoms sritims ir augant skolai, žemės ūkiui reikalauti dar daugiau pinigų bei tolesnio skolos didinimo nebūtų tikslinga. Jo vertinimu, lėšų taupymo ir teisingesnio perskirstymo galimybių jau esamame biudžete yra nemažai.
ŽŪR ragina iš naujo įvertinti prioritetus
Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkė Algimanta Pabedinskienė taip pat mano, kad 2027 metų biudžeto projekte numatytas finansavimas neatitinka Žemės ūkio ministerijos įvardytų sektoriaus poreikių.
ŽŪM skaičiavimu, žemės ūkiui papildomai reikėtų apie 350 mln. eurų, tačiau biudžeto projekte šiam poreikiui numatyta tik 9,78 mln. eurų.
A. Pabedinskienės vertinimu, toks skirtumas rodo, kad sektoriaus finansavimo prioritetus būtina įvertinti iš naujo. Prieš skiriant papildomų lėšų, jos teigimu, reikėtų nustatyti, kurioms sritims finansavimo trūkumas kelia didžiausią grėsmę.
ŽŪR vadovė išskyrė ūkių atsparumą klimato ir rinkos rizikoms, gyvulininkystės bei kitų jautrių sektorių gyvybingumą, jaunųjų ūkininkų įsikūrimą ir investicijas į konkurencingumą.
Ji ragina ministeriją ir sektoriaus atstovus kartu nustatyti, kur lėšų stoka labiausiai gali sutrikdyti ūkių veiklos tęstinumą.
A. Pabedinskienė įspėjo, kad nepatenkinus svarbiausių finansavimo poreikių daliai ūkių gali būti sunkiau planuoti investicijas ir prisitaikyti prie rinkos pokyčių. Ilgainiui tai galėtų turėti įtakos ir darbo vietų išsaugojimui kaimo vietovėse.
Ji teigiamai įvertino Seimo Kaimo reikalų komiteto sprendimą nepritarti biudžeto projektui, tačiau pabrėžė, kad tolesnėse diskusijose būtina dalyvauti žemdirbių organizacijoms.
ŽŪR pirmininkės teigimu, komiteto sprendimas yra signalas, jog žemės ūkio finansavimui reikia daugiau dėmesio ir išsamesnio svarstymo. Ji tikisi, kad Seime nagrinėjant biudžetą bus įvertinti sektoriaus argumentai, o galimi pakeitimai bus grindžiami realiais žemdirbių poreikiais.
Kaip skelbė ELTA, Seimo Kaimo reikalų komitetas nepritarė Vyriausybės pateiktam 2027 metų valstybės biudžeto projektui. Žemės ūkio ministerijos duomenimis, sektoriui trūksta apie 350 mln. eurų papildomo finansavimo, tačiau projekte numatyta skirti tik 9,78 mln. eurų.
