Atvėsus orams ir prasidėjus šildymo sezonui, daugiau naudojami būstų šildymo įrenginiai. Tuo pat metu rudenį tvarkomos aplinkos, grėbiami lapai, genimos šakos ir šalinamos kitos žaliosios atliekos. Netinkamas kūrenimas ar neatsakingas atliekų tvarkymas didina aplinkos taršą ir gali pakenkti žmonių sveikatai.
Šaltuoju metų laiku oro kokybę blogina intensyvesnis kietojo kuro naudojimas, transporto išmetamosios dujos ir nepalankios meteorologinės sąlygos. Kai vėjas silpnas, teršalai prasčiau išsisklaido ir kaupiasi prie žemės paviršiaus.
Krosnyse galima deginti ne visas medžiagas
Individualių namų šildymas kietuoju kuru yra vienas iš oro taršos šaltinių. Deginant malkas, anglį ar kitą kietąjį kurą išsiskiria kietosios dalelės, anglies monoksidas, dar vadinamas smalkėmis, azoto oksidai ir kiti sveikatai kenksmingi junginiai, nurodoma Alytaus miesto savivaldybės pranešime.
Ypač pavojinga deginti buitines atliekas, plastiką, pakuotes, dažytą, lakuotą ar impregnuotą medieną, baldų plokštes ir kitas tam netinkamas medžiagas. Tokiu atveju į aplinką gali patekti toksiškų ir kancerogeninių junginių, kurie kartu su dūmais pasklinda gyvenamojoje aplinkoje.
Taršą padeda mažinti tinkamo kuro pasirinkimas, sausų ir neapdorotų malkų naudojimas, reguliari šildymo įrenginių priežiūra bei dūmtraukių valymas. Drėgnos malkos dega ne taip efektyviai ir išskiria daugiau teršalų.
Kur draudžiama naudoti kietąjį iškastinį kurą?
Nuo š. m. gegužės 1 d. kietąjį iškastinį kurą draudžiama deginti Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Alytuje. Draudimas taip pat taikomas kurorto statusą turinčioms gyvenamosioms vietovėms: Birštonui, Druskininkams, Neringai ir Palangai.
Su buitinių aplinkos oro taršos šaltinių naudojimu susijusių draudimų, įskaitant atliekų deginimą, kuro ribojimus ir kietojo iškastinio kuro draudimą, laikymąsi kontroliuoja savivaldybių administracijos. Jos taip pat vykdo administracinių nusižengimų teiseną.
Pastebėję galimą kietojo iškastinio kuro deginimo pažeidimą, gyventojai turėtų kreiptis į savivaldybę el. paštu [email protected], o ne į Aplinkos apsaugos departamentą.
Administracinių nusižengimų kodeksas numato, kad už kietojo iškastinio kuro deginimo buitiniuose taršos šaltiniuose, pavyzdžiui, krosnyse ar židiniuose, pažeidimą gali būti skiriamas įspėjimas arba nuo 60 iki 300 eurų bauda. Juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims gali grėsti nuo 170 iki 1 170 eurų bauda. Pažeidimų teiseną pradeda, tiria ir protokolus surašo savivaldybių administracijų pareigūnai.
Gyventojai, norintys atsisakyti iškastinį kurą naudojančių katilų, gali pretenduoti į valstybės paramą. Lietuvos energetikos agentūra administruoja paramą neefektyviems biomasę ar iškastinį kurą naudojantiems katilams pakeisti efektyvesnėmis šilumos gamybos technologijomis individualiuose namuose, kurie neprijungti prie centralizuotos šilumos tiekimo sistemos.
Lapuose ir šakose slypi ne tik gaisro pavojus
Rudenį gyventojams tenka spręsti, kaip pašalinti nukritusius lapus, nugenėtas šakas ir kitas augalinės kilmės atliekas. Nors jų deginimas gali atrodyti patogus, toks būdas teršia orą ir kelia pavojų sveikatai.
Deginant lapus, sausą žolę ar kitas augalines atliekas susidaro kietosios dalelės, anglies monoksidas ir kiti degimo produktai. Dūmai gali dirginti akis ir kvėpavimo takus, sukelti kosulį bei apsunkinti kvėpavimą. Be to, ugnis gali tapti gaisro priežastimi.
Lietuvoje surinktus lapus ir kitas augalines atliekas miestuose bei miesteliuose deginti draudžiama, išskyrus teisės aktuose nustatytas išimtis. Už miestų ribų, kaimuose, toks deginimas galimas tik laikantis aplinkosaugos ir priešgaisrinės saugos reikalavimų.
Palankesnės alternatyvos – žaliąsias atliekas kompostuoti, naudoti mulčiui arba pristatyti į žaliųjų atliekų surinkimo aikšteles.
Prie švaresnės aplinkos gali prisidėti kiekvienas
Taršą padeda mažinti ne tik individualių namų, bet ir daugiabučių gyventojų elgesys. Svarbu tinkamai rūšiuoti ir šalinti atliekas, taupyti energiją bei rinktis aplinkai palankesnius keliavimo būdus.
Atliekų negalima palikti šalia konteinerių. Senus baldus, buitinę techniką, elektronikos prietaisus ir kitas atskirai surenkamas atliekas reikia pristatyti į joms skirtas surinkimo vietas arba perduoti atliekų surinkėjams.
Taip pat verta vengti be reikalo laikyti įjungtą automobilio variklį daugiabučių kiemuose. Transporto išmetamosios dujos prisideda prie oro taršos, todėl trumpus atstumus, kai įmanoma, geriau įveikti pėsčiomis arba viešuoju transportu.
Augintinių ekskrementai taip pat teršia aplinką
Viešosiose erdvėse, daugiabučių kiemuose, parkuose ir žaliosiose zonose palikti gyvūnų ekskrementai ne tik blogina aplinkos švarą, bet ir gali kelti grėsmę žmonių sveikatai.
Gyvūnų išmatose gali būti parazitų kiaušinėlių ir ligas sukeliančių mikroorganizmų. Per užterštą dirvožemį ar nešvarias rankas gali plisti tam tikros infekcijos, tarp jų – toksokarozė. Ypač pažeidžiami vaikai, žaidžiantys ant žemės, vejose ar smėlio dėžėse.
Augintinių šeimininkai privalo surinkti savo gyvūnų ekskrementus ir tinkamai juos pašalinti.
Taršos poveikis sveikatai
Vienais svarbiausių oro teršalų laikomos kietosios dalelės KD10 ir KD2,5. Jose gali būti suodžių, dulkių, metalų ir įvairių cheminių junginių.
KD10 dalelės patenka į kvėpavimo takus, o smulkesnės KD2,5 dalelės pasiekia gilesnes plaučių vietas. Kai kurie jų komponentai gali patekti į kraujotaką ir veikti ne tik kvėpavimo, bet ir širdies bei kraujagyslių sistemas.
Trumpalaikis didesnės taršos poveikis gali sukelti akių ir kvėpavimo takų dirginimą, kosulį, dusulį arba sustiprinti astmos simptomus. Ilgalaikis užteršto oro poveikis siejamas su didesne lėtinių kvėpavimo takų, širdies ir kraujagyslių ligų, insulto bei plaučių vėžio rizika.
Pasaulio sveikatos organizacija oro taršą įvardija kaip vieną svarbiausių aplinkos rizikos veiksnių žmogaus sveikatai.
Taršai jautriausi yra vaikai, nėščiosios, vyresnio amžiaus žmonės ir asmenys, sergantys lėtinėmis kvėpavimo, širdies bei kraujagyslių ligomis.
Kaip sumažinti taršos poveikį?
Gyventojai gali prisidėti prie geresnės oro kokybės atsakingai kūrendami, nedegindami atliekų, tinkamai jas rūšiuodami, taupydami energiją ir prižiūrėdami bendrąsias erdves.
Padidėjus oro užterštumui, patariama riboti intensyvų fizinį aktyvumą lauke, ypač netoli taršos šaltinių. Reikėtų tinkamai vėdinti patalpas, tačiau esant didelei lauko taršai vengti ilgo vėdinimo tuo metu, kai teršalų koncentracija yra didžiausia.
Alytuje veikia dvi oro kokybės matavimo stotelės: Pramonės g. 9, šalia Alytaus medicininės reabilitacijos centro, ir Kauno g. 69, prie Pietų Lietuvos aplinkos tyrimų skyriaus bei Aplinkos apsaugos departamento. Informacija skelbiama svetainėje https://www.smartenvi.lt/.
Švaresnė aplinka prasideda nuo kasdienių pasirinkimų. Net ir nedideli įpročių pokyčiai gali padėti mažinti taršą, gerinti gyvenamosios aplinkos kokybę ir saugoti visuomenės sveikatą.
