Šiaulių apygardos teismas iš dalies patenkino buvusios kandidatės į Seimą Irmos Gajauskaitės apeliacinį skundą. Moteris išteisinta dėl viešo žydų tautybės asmenų niekinimo, nuo baudžiamosios atsakomybės atleista dėl fizinio skausmo sukėlimo broliui, o už pasikėsinimą išprovokuoti riaušes jai paskirtos 40 parų arešto bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams.
Baudžiamąją bylą apeliacine tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos teismas. Vasario mėnesį Šiaulių apylinkės teismas I. Gajauskaitę buvo pripažinęs kalta dėl pasikėsinimo organizuoti riaušes, viešo žmonių grupės niekinimo dėl tautybės ir fizinio skausmo sukėlimo artimam giminaičiui.
Pirmosios instancijos teismas jai skyrė 75 parų areštą, taip pat nusprendė konfiskuoti kompiuterį ir mobilųjį telefoną, kurie laikyti nusikaltimo padarymo priemonėmis.
Arešto atlikti kol kas nereikės
Su tokiu sprendimu nesutikusi I. Gajauskaitė pateikė apeliacinį skundą. Ji tvirtino, kad jos atžvilgiu teismo proceso nebuvo, todėl prašė bylą nagrinėti iš naujo ir suteikti galimybę pačiai gintis.
Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija atliko įrodymų tyrimą, peržiūrėjo vaizdo įrašus, apklausė ekspertus ir išklausė pačią apeliantę. Jai taip pat buvo sudaryta galimybė susipažinti su kompiuteryje esančiais duomenimis bei pasiimti bylai reikšmingą informaciją.
Teismas paliko galioti 40 parų arešto bausmę už pasikėsinimą išprovokuoti riaušes, tačiau jos vykdymą atidėjo vieneriems metams.
Teisėjų kolegijos vertinimu, bausmės tikslai gali būti pasiekti realiai neatliekant arešto ir neizoliuojant I. Gajauskaitės nuo visuomenės. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad nenustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, be to, nėra duomenų, jog po apkaltinamojo nuosprendžio ji būtų padariusi naują nusikalstamą veiką ar bausta administracine tvarka.
Dėl viešo žydų niekinimo moteris išteisinta
I. Gajauskaitė taip pat buvo nuteista dėl žydų tautybės asmenų niekinimo. Vis dėlto apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad byloje surinktų ir ištirtų įrodymų nepakanka neabejotinai išvadai, jog ji padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką.
Todėl šioje dalyje moteris išteisinta, konstatavus, kad nebuvo veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Byla dėl konflikto su broliu nutraukta
Pirmosios instancijos teismas I. Gajauskaitę buvo pripažinęs kalta ir dėl smurto prieš brolį. Bylos duomenimis, ji smūgiavo giminaičiui ir sukėlė jam fizinį skausmą.
Tačiau teisėjų kolegija nusprendė atleisti moterį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo ir šią baudžiamosios bylos dalį nutraukti.
Teismas įvertino konflikto aplinkybes, veiksmų intensyvumą ir padarinius. Nukentėjusiajam nebuvo sutrikdyta sveikata, fizinis skausmas nebuvo ilgalaikis, o liekamųjų reiškinių nenustatyta. Dėl to padaryta veika, teisėjų vertinimu, nepasiekė tokio pavojingumo lygio, kad už ją būtų tikslinga taikyti baudžiamąją atsakomybę ir skirti įstatyme numatytą bausmę.
Teismas šioje byloje nurodytus veiksmus įvertino kaip siekį išprovokuoti riaušes.
I. Gajauskaitė į Seimą 2024 metais kandidatavo Tautos ir teisingumo sąjungos (centristai, tautininkai) sąraše. Jame ji buvo įrašyta 42 numeriu.
