Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis prisiminė pirmąsias plataus masto karo dienas ir paaiškino, kodėl prie sienos su Baltarusija Ukraina neturėjo pakankamai pajėgų Rusijos kariuomenei sustabdyti, skelbia „Clash Report“.
Pasak V. Zelenskio, niekas nesitikėjo, kad Rusijos pajėgos veršis per Baltarusiją ir judės Kyjivo link. Todėl šioje vietoje nebuvo sutelktos stiprios Ukrainos pajėgos – tuo metu šalis tiesiog neturėjo tokio dydžio kariuomenės.
Jis teigė, kad, pakeitus įstatymus, Ukrainos kariuomenės dydis buvo padidintas nuo 200 000 iki daugiau kaip 250 000 karių, tačiau iki tol pajėgos buvo dar mažesnės. V. Zelenskis pabrėžė, kad apsiginti nuo 200 000 žmonių puolimo būtų buvę neįmanoma – tam reikalinga tokia kariuomenė, kokią Ukraina turi šiandien, sudaryta iš 800 000 karių.
Vis dėlto Ukrainai pavyko atsilaikyti ir sunaikinti dalį Rusijos pajėgų. Kadangi Rusijos kariuomenei neužteko žmonių okupuotoms teritorijoms išlaikyti, ji buvo priversta trauktis. Ukrainos kontrpuolimas leido visiškai susigrąžinti Kyjivo bei Černihivo sritis ir visą šiame ruože buvusį frontą.
Zelenskis paaiškino, kodėl nepasitraukė iš Kyjivo: pasitraukimą laikė išdavyste
V. Zelenskis taip pat teigė, kad Rusija siekė įtvirtinti pasakojimą, esą Ukrainos prezidentas pabėgo iš šalies.
Jo vertinimu, Rusijos tikslas buvo paskatinti žmones bėgti. Jei piliečiai būtų pamatę, kad jų lyderis paliko sostinę, jie būtų likę gintis patys. Todėl Rusijai buvo svarbu, kad V. Zelenskis išvyktų iš Kyjivo.
Prezidentas sakė negalėjęs palikti sostinės, savo biuro ir žmonių. Jo teigimu, toks sprendimas būtų reiškęs išdavystę – tiek jo paties žmogiškojo orumo, tiek Ukrainos Konstitucijos.
Vis dėlto invazijos pradžioje JAV prezidentas Joe Bidenas pirmasis paklausė V. Zelenskio, ar šis norėtų būti evakuotas. Jis pasiūlė padėti prezidentui ir jo šeimai išvykti, nes Kyjivas buvo apsuptas. Vėliau tokią pagalbą siūlė ir daugelis Europos šalių, taip pat žmonės iš V. Zelenskio aplinkos.
Į šiuos pasiūlymus V. Zelenskis atsakė norintis ne pavežėjimo, o šaudmenų. Ši frazė vėliau tapo viena iš labiausiai įsimintų jo pasisakymų karo pradžioje.
