Į Lietuvą ritasi dar viena energetinių kainų šuolio banga, tačiau gyventojai kol kas nejaučia viso jos masto. Daugiausia pinigų šiuo metu tenka skirti pabrangusiems degalams, o šildymo, gamtinių dujų ir elektros kainų augimas visu stiprumu atsiskleis prasidėjus žiemai. Jei tuomet smarkiai atšals, sąskaitos už energiją gali pasiekti rekordines aukštumas. Laiko pasirengti blogiausiam scenarijui beveik nebeliko, todėl daug kas priklausys nuo orų.
Europos energetikos sektorius šaltąjį sezoną pasitinka nepakankamai pasiruošęs. Rinką veikia struktūrinis dyzelino trūkumas, nepakankamai užpildytos gamtinių dujų saugyklos, vis dar uždarytas Hormuzo sąsiauris ir besitęsiantis Rusijos–Ukrainos energetikos karas. Kadangi Europos energijos rinkos yra glaudžiai susijusios, šių veiksnių poveikio neišvengs ir Lietuva.
Energetikos kainų kilimas jau padidino bendrą metinę infliaciją Lietuvoje iki 6,7 proc. Atėjus žiemai šis rodiklis, tikėtina, dar labiau išaugs, o žiemos pabaigoje gali pasiekti ir dviženklę reikšmę. Brangstanti energija daro įtaką ne tik tiesioginėms gyventojų išlaidoms – ji kelia ir kitų prekių bei paslaugų savikainą. Tai rodo gamintojų kainų indeksas, rugsėjį Lietuvoje šoktelėjęs iki 19 proc. Gamintojai ir paslaugų teikėjai jau susiduria su dideliu sąnaudų spaudimu, todėl dalį jo greičiausiai perkels vartotojams.
Šįkart rinkos dalyviai, kitaip nei per pavasarinį kainų šuolį, nebesitiki greito energijos atpigimo. Naftos ateities sandoriai rodo, kad visą žiemą jos kaina gali išlikti didesnė nei 100 JAV dolerių už barelį, nors praėjusią žiemą siekė 65 JAV dolerius. Gamtinių dujų kaina Nyderlandų TTF taške, prognozuojama, bus beveik tris kartus didesnė – apie 85 eurus už MWh vietoje 31 euro už MWh. Vokietijos elektros rinkoje kaina gali beveik padvigubėti – nuo 100 iki 200 eurų už MWh. Brangstant biokurui, Lietuvoje pagrįstai galima tikėtis mažiausiai 25 proc. didesnių šildymo sąskaitų.
Kol kas gyventojai dar nejaučia visos artėjančios infliacijos bangos. Sunkiausias laikotarpis prasidės žiemą: teks mokėti daugiau už degalus, elektrą ir gamtines dujas, taip pat gauti didesnes sąskaitas už šildymą. Tolesnė energetinių prekių kainų raida Europoje ir Lietuvoje labai priklausys nuo oro. Šaltesnė žiema padidintų energijos paklausą, o kartu – ir kainas. Šiltas bei vėjuotas sezonas galėtų sušvelninti spaudimą, nes energijos būtų suvartojama mažiau, o vėjo jėgainės pagamintų daugiau elektros.
Dėl to šiemet orų prognozės gali būti ne mažiau svarbios nei energetikos rinkų pokyčiai. Šilta žiema Europai būtų reikšminga ekonominė žinia: mažesnis vartojimas sumažintų kainų spaudimą. Šaltasis scenarijus reikštų priešingai – energetikos krizė galėtų dar labiau paaštrėti. Šilti orai jau buvo padėję Europai išvengti dar didesnių sunkumų 2022–2023 metų žiemą, todėl kyla klausimas, ar jie išgelbės žemyną ir šįkart.
Rizika kyla ne tik dėl elektros ar šildymo. Silpnąja Europos energetikos rinkos grandimi išlieka ir dyzelinas. Europa pati pagamina mažiau šio kuro, nei suvartoja, todėl privalo jį importuoti. Anksčiau svarbūs tiekimo srautai atkeliaudavo iš Rusijos ir Artimųjų Rytų, tačiau dabar apsirūpinimo galimybės yra labiau ribotos. Žiemą dyzelino paklausa paprastai padidėja, todėl jo kainos gali patirti papildomą spaudimą.
Tai reiškia, kad naftai pasaulio rinkose pigstant dyzelinas Europoje nebūtinai atpigs. Jei trūks būtent šio produkto, jo kainą lems ne tik naftos barelio kaina, bet ir dyzelino pasiūla.
Šis klausimas ypač svarbus Lietuvos vairuotojams, nes dyzelinas mūsų šalyje yra itin plačiai naudojamas. Be didmeninės kuro kainos, galutinę sumą degalinėje lemia ir mokesčiai. Todėl palankesnė padėtis pasaulio naftos rinkoje nebūtinai lemtų tokį patį kainų kritimą Lietuvoje. Artėjant žiemai vienu metu susiduriama su keliomis rizikomis: aukštomis elektros kainomis, prasidedančiu šildymo sezonu, struktūriniu dyzelino trūkumu ir didele priklausomybe nuo oro sąlygų. Kadangi šių veiksnių poveikis gyventojų biudžetams dar neatsiskleidė visu mastu, dabartinė ramybė gali būti apgaulinga.
Vis dėlto blogiausias scenarijus nebūtinai išsipildys. Šiltesnė žiema sumažintų energijos paklausą, o pagerėjusi geopolitinė padėtis galėtų greitai pakeisti rinkos lūkesčius. Energetikos rinkose situacija keičiasi sparčiai. Tačiau šiuo metu priežasčių tikėtis ramios žiemos yra mažiau nei pavasarį. Tuomet dar buvo viliamasi, kad kainų šuolis bus trumpalaikis ir iki šildymo sezono padėtis stabilizuosis. Dabar aišku, kad problema neišnyko, o energetikos vartojimo požiūriu sudėtingiausias metų laikas dar tik prasideda.
Komentaro autorius – „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.
