Lietuvos Vyriausybė kol kas nesiryžta papildomai apmokestinti Lenkijos naftos perdirbimo koncerno „Orlen“, nors prasidėjus karui Irane naftos perdirbimo maržos smarkiai išaugo. Viena priežasčių – baimė pabloginti santykius su Lenkija.
Praėjusią savaitę per Vyriausybės valandą Seime liberalas Simonas Gentvilas finansų ministro Taurimo Valio klausė, kodėl Lietuva neseka Lenkijos pavyzdžiu ir neįveda vadinamojo „pagautės“ mokesčio. Tokiu mokesčiu valstybė galėtų apmokestinti netikėtai dėl neplanuotų aplinkybių išaugusias bendrovių pajamas. Šiuo atveju papildomą pelną lėmė dėl karo Irane padidėjusios naftos perdirbimo maržos.
S. Gentvilas priminė, kad finansų ministro įpėdinis Kristupas Vaitiekūnas dar pavasarį palankiai vertino galimybę energetikos įmonėms taikyti viršpelnio mokesčius. Parlamentaras taip pat atkreipė dėmesį, jog anksčiau tokio sprendimo buvo vengiama dėl to, kad Lenkija panašaus mokesčio įmonėms netaikė, tačiau prieš 2 savaites Lenkijos prezidentas pasirašė atitinkamą įstatymo projektą.
Finansų ministras T. Valys teigė, kad Vyriausybė viršpelnio įstatymą išanalizavo. Pasak jo, toks sprendimas galėtų biudžetą papildyti nuo 0 iki 46 milijonų eurų, tačiau jo įgyvendinimas užtruktų iki 6 mėnesių ir būtų susijęs su daugybe tarptautinių santykių rizikų.
Lietuva nenori konfliktuoti su Lenkija
Ministro pasisakymas leido suprasti, kad dėl kelių dešimčių milijonų eurų papildomų pajamų Lietuvos Vyriausybė nenori aštrinti santykių su Lenkija. Tuo metu pati Lenkija, panaudodama papildomą „Orlen“ pelną, sumažino degalų kainą. Tuo džiaugiasi ne tik lenkai, bet ir šalia Lenkijos gyvenantys lietuviai.
Prezidentūra savo ruožtu pasigenda tikslesnių skaičiavimų, kiek į Lietuvos biudžetą galėtų būti surinkta iš papildomo mokesčio „Orlen Lietuva“.
Prezidento vyriausiasis patarėjas Vaidas Augustinavičius „Žinių radijui“ sakė, kad ministro sprendimas vertinti platesnį geopolitinį kontekstą yra suprantamas. Vis dėlto, jo teigimu, kiekvienas finansinis pasiūlymas turėtų būti pagrįstas kaštų ir naudos analize. Tokia analizė turėtų parodyti, kiek mokesčių būtų galima surinkti ir kokių kitų trūkumų galėtų kilti. V. Augustinavičius pabrėžė, kad kol kas išsamaus vertinimo nėra, todėl jį atlikus būtų galima svarstyti tolesnius sprendimus.
„Orlen“ pelno prognozės – dešimtis kartų didesnės
Įprastai „Orlen Lietuva“ finansines ataskaitas skelbdavo kas tris mėnesius. Energetikos ekspertų teigimu, šiemet bendrovė to daryti vengia, tačiau prognozių apie visos „Orlen“ grupės rezultatus netrūksta.
Energetikos ekspertas Martynas Nagevičius nurodė, kad praėjusiais metais „Orlen“ grupės pelnas, zlotus perskaičiavus į eurus, siekė 625 milijonus eurų. Šiemet prognozuojamas 6,7 milijardo eurų pelnas – tai reikštų, kad jis išaugtų 11 kartų.
Anot M. Nagevičiaus, Lenkijos Vyriausybė nusprendė šį viršpelnį apmokestinti 60 procentų tarifu. Surinktas papildomas biudžeto pajamas ji panaudoja akcizui mažinti.
Dėl to Lietuva atsidūrė nepatogioje padėtyje: šalies valdžia negali paprastai pasinaudoti Lenkijos pavyzdžiu ir mažinti degalų akcizo, nes baiminasi galimo konflikto su Lenkija.
„Lietuvos Vyriausybė šiuo metu yra tokioje situacijoje, kai kažką daryti… Bet koks variantas su degalais susijęs yra blogas“, – teigė M. Nagevičius.
Lietuvos opozicijos parlamentarai tokią poziciją kritikuoja ir tvirtina, kad Vyriausybė neturėtų baimintis papildomai apmokestinti „Orlen“.
