Nacionalinė mokėjimo agentūra nuo spalio 16 dienos pradėjo mokėti 2026 metų išankstines tiesiogines išmokas pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencines priemones. Skaičiuojama, kad vien spalį ūkininkams bus išmokėta 332 mln. eurų.
Europos Sąjungos taisyklės leidžia išankstines išmokas mokėti nuo spalio 16-osios iki lapkričio 30 dienos. Šiais metais jų dalis negalės viršyti 75 proc. visos pareiškėjui priklausančios paramos.
Žemės ūkio viceministras Kęstas Spūdys teigia, kad paramos išmokėjimo greitis žemdirbiams šiemet ypač svarbus dėl gamtos iššūkių ir padidėjusių trąšų bei degalų kainų.
Kas gaus išankstines išmokas?
Pinigai bus pervedami pareiškėjams, kurių deklaruoti plotai atitinka paramos skyrimo sąlygas ir kuriems jau atliktos būtinos administracinės patikros.
Išankstinės išmokos numatytos pagal šias tiesioginių išmokų intervencines priemones:
- papildomą pajamų paramą jauniesiems ūkininkams;
- papildomą perskirstomąją pajamų paramą tvarumui didinti;
- susietąją pajamų paramą už baltyminius augalus, cukrinius runkelius, vaisius, uogas, riešutus ir daržoves.
Vis dėlto dalis išmokų kol kas nebus mokama. Tai taikoma veikloms ir ekologinėms sistemoms, kurių atitikties reikalavimams patikros dar nebaigtos ir bus užbaigtos kitais metais.
Tarp jų – kai kurios kompleksinės ekologinės sistemos „Veiklos ariamojoje žemėje“ veiklos, pavyzdžiui, neariminė tausojamoji žemdirbystė ir tarpinių pasėlių auginimas per žiemą. Taip pat kol kas nebus mokama už ekologinę sistemą „Tausojanti vaisių, uogų ir daržovių programa (NKP)“ bei tam tikras šlapynių tvarkymo veiklas.
Likusi paramos dalis bus išmokėta po visų administracinių patikrų, kai bus nustatytas galutinis pareiškėjui priklausantis dydis. Žemės ūkio ministro įsakymo projektas, kuriame nustatomi išankstinių išmokų dydžiai, paskelbtas Teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS). Su juo suinteresuotos institucijos, įstaigos ir asmenys gali susipažinti bei iki spalio 9 dienos pateikti pastabas ir pasiūlymus.
Kiek pinigų numatyta už hektarą?
Pareiškėjams numatytos skirtingos išmokos, priklausančios nuo vykdomos žemės ūkio veiklos ir deklaruoto ploto.
Nustatytus reikalavimus atitinkantiems jauniesiems ūkininkams būtų mokama 58,10 euro už hektarą, o papildoma išmoka jauniesiems ūkininkams siektų 92,40 euro už hektarą.
Už pajamas didinančias veiklas numatytos 56,10–80,90 euro už hektarą išmokos, kurių dydis priklausys nuo ploto.
Už baltyminius augalus būtų mokama 30,10 euro už hektarą. Rinkai skirtų vaisių ir uogų plotams numatyta 66,70 euro už hektarą išmoka, o už vaisius ir riešutus – 202,60 euro už hektarą.
Skirtingo dydžio išmokos numatomos ir pagal ekologines sistemas. Pavyzdžiui, už „Ariamosios žemės keitimą pievomis“ būtų mokama 166,50 euro už hektarą, o už „Eroduotos žemės keitimą pievomis“ – 138,40 euro už hektarą.
Atskiros išmokos taip pat numatytos už tarpinius pasėlius, sertifikuotos sėklos naudojimą, trumpaamžių medingųjų augalų juostas, daugiamečių žolių juostas ir kitas ekologines veiklas.
Didžiausia numatyta išmoka sieks 315,60 euro už hektarą – ji bus skiriama už vaisius.
