Ispanijos premjeras Pedro Sanchezas apkaltino Jungtines Valstijas pažeidus tarptautinę teisę ir pareiškė, kad dėl to Europa patyrė milžiniškų papildomų išlaidų. Taip dar labiau paaštrėjo Madrido ir Vašingtono konfliktas, kuriame JAV anksčiau kritikavo Ispaniją dėl gynybos finansavimo bei migracijos politikos.
P. Sanchezas teigė, kad Europa klaidingai tikėjosi, jog JAV, laikoma svarbia demokratine valstybe ir sąjungininke, nekartos prieš du dešimtmečius padarytų sprendimų. Jo vertinimu, po įsikišimo į Iraką dabar buvo įsitraukta į konfliktą su Iranu, o už šiuos veiksmus Europa esą moka iš savo biudžeto.
Pasak Ispanijos premjero, per mažiau nei metus papildomos Europos karo išlaidos pasiekė 100 mlrd. eurų. Tai yra daugiau nei dvigubai didesnė suma už Europos Sąjungos išlaidas Bendrajai žemės ūkio politikai, kuria remiami ūkininkai, gyvulių augintojai ir žvejai.
Įtampą tarp šalių anksčiau didino ir migrantų krizė Seutoje. JAV prezidentas Donaldas Trumpas ją apibūdino kaip šalies invaziją ir perspėjo, kad panašūs įvykiai galėtų pasikartoti Jungtinėse Valstijose, jei rinkimuose nelaimėtų respublikonai.
JAV Valstybės departamentas tuomet pareiškė, kad krizė esą buvo tiesioginė Ispanijos vyriausybės pastangų sudaryti sąlygas masinei nelegaliai migracijai į Europą pasekmė. Departamentas nurodė svarstantis veiksmus, kurie apsaugotų amerikiečius šalyje ir užsienyje, taip pat pasirengęs padėti kitoms Europos sąjungininkėms, svarstančioms panašias priemones.
JAV viceprezidentas JD Vance’as savo ruožtu teigė, kad Seutos vaizdai primena apie masinės migracijos ir radikalių kairiųjų globalistų politikos pasekmes. JAV kritika nuskambėjo po to, kai Seutoje kilusi situacija maždaug per parą tapo visos Europos politinės darbotvarkės klausimu, rašo „Politico“.
Trumpas liepė nutraukti prekybą su Ispanija
Dar anksčiau D. Trumpas nurodė nutraukti visą prekybą su NATO sąjungininke Ispanija. Šis sprendimas dar labiau padidino įtampą dėl Madrido pozicijos gynybos išlaidų ir karo Irane klausimais, nors Europos Sąjungos taisyklės numato, kad prekybos derybos turi vykti su visu bloku, o ne atskiromis valstybėmis.
NATO viršūnių susitikime Ankaroje D. Trumpas Ispaniją pavadino „baisia partnere“, tačiau vėliau sušvelnino toną ir teigė, kad susitikime netrūko meilės bei „didelės vienybės“. P. Sanchezas taip pat sumenkino nesutarimus ir sakė, kad su JAV prezidentu kalbėjosi „labai nuoširdžiai“.
Tai buvo antras kartas, kai D. Trumpas nurodė iždo sekretoriui Scottui Bessentui nutraukti prekybą su Ispanija. Tokia reakcija siejama su Madrido atsisakymu įsipareigoti naujam NATO tikslui gynybai skirti 5 proc. bendrojo vidaus produkto. Po pirmojo panašaus pareiškimo kovo mėnesį prekyba tarp abiejų valstybių nesustojo.
D. Trumpas, kreipdamasis į S. Bessentą, pareiškė nenorintis prekiauti su Ispanija ir nurodė nutraukti visus prekybos ryšius, taip pat vizitus.
Madridas pabrėžia savo vaidmenį NATO
Vėliau surengtoje spaudos konferencijoje P. Sanchezas sakė, kad su D. Trumpu aptarė JAV rengiamą pasaulio futbolo čempionatą ir golfą, tačiau nekalbėjo apie karines išlaidas.
Ispanijos premjeras dar kartą tvirtino, kad jo šalis yra patikima NATO sąjungininkė. Jis paskelbė apie neįvardytą naują Ispanijos karių dislokavimą Suomijoje, kur jie prisijungs prie NATO misijos „Arctic Sentry“, ir pabrėžė, kad „faktai yra faktai“.
P. Sanchezo teigimu, per pastaruosius dvejus metus Ispanija buvo viena iš NATO šalių, sparčiausiai didinusių gynybos išlaidas. Jis taip pat pažymėjo, kad stiprus Ispanijos ekonomikos augimas suteikia šaliai daugiau finansinių galimybių vykdyti įsipareigojimus gynybos srityje.
Premjeras pabrėžė, kad Ispaniją ir JAV sieja labai stiprūs prekybos ryšiai, kurie išliko nepaisant skirtingų valdančiųjų vyriausybių ideologinių krypčių.
P. Sanchezo biuras nurodė, kad Ispanija su JAV turi prekybos deficitą, o ekonominius ryšius kuria privačios įmonės, o ne vyriausybės. Be to, ES muitų ir prekybos taisyklės neleidžia atskirai išskirti vienos Bendrijos valstybės.
Vašingtonas ir Madridas kartu valdo dvi svarbias karines bazes Pietų Ispanijoje. Jose vykdomos karinės jūrų ir oro operacijos. Į klausimus, ar Ispanija turi planą nenumatytiems atvejams, jei JAV sumažintų savo pajėgas ar turtą šiose bazėse, šalies pareigūnai atsakė apie tokius veiksmus nežinantys. Jie taip pat pažymėjo, kad investicijos į abu objektus didėja.
