Po 16 metų, praleistų užsienyje, į Lietuvą su šeima grįžusi moteris planavo čia pradėti naują gyvenimo etapą ir tęsti konditerės darbą. Tačiau pradėjusi dirbti prekybos tinkle „Iki“ ji susidūrė su situacija, privertusia suabejoti, ar tikrai sugrįžo į savo šalį.
Į portalą tv3.lt kreipėsi skaitytoja Vaida (vardas pakeistas). Ji pasakojo, kad pirmąją darbo dieną buvo supažindinta su ukrainiete kolege, kuri nekalbėjo lietuviškai. Pati Vaida nemoka nei ukrainiečių, nei rusų kalbos.
Moterį labiausiai nustebino ne kalbos barjeras, o vadovės reakcija. Anot Vaidos, jai buvo pasakyta, kad teks kuo greičiau išmokti rusiškai, nes kolegė ukrainietė lietuvių kalbos nesimokys.
„Aš jau nesuvokiu, kurioje šalyje esu“, – stebėjosi skaitytoja.
Vaida teigė, kad gyvendama užsienyje pati prisitaikė prie tos šalies taisyklių ir išmoko jos kalbą, todėl grįžusi į Lietuvą nesitikėjo, kad darbe bus raginama mokytis dar vienos užsienio kalbos.
„16 metų gyvenau kitoje šalyje, mokiausi jų kalbos ir gyvenau pagal tos šalies taisykles. Dabar aš grįžusi į savo šalį turiu vėl mokytis kitos kalbos? Tai kurioje vietoje liekame mes?“ – piktinosi ji.
„Iki“: rusų kalba darbuotojams nėra privaloma
Prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė portalui teigė, kad darbuotojams nėra keliamas reikalavimas mokėti rusų ar kitą užsienio kalbą.
Ji pabrėžė, kad Lietuvoje veikianti įmonė klientus aptarnauja lietuviškai, todėl lietuviškai kalbantys darbuotojai nėra prašomi su kolegomis bendrauti anglų, rusų ar kita užsienio kalba.
Jeigu kolegos moka bendrą užsienio kalbą, jie gali ja kalbėtis savo nuožiūra, tačiau tai nėra privaloma. Lietuviškai dar nekalbantiems darbuotojams, pasak G. Kitovės, padeda kolegos, vertimo programėlės ir vaizdinės darbo instrukcijos.
„Iki“ šiuo metu dirba apie 180 iš užsienio atvykusių žmonių. Jie sudaro maždaug 3 proc. visų įmonės darbuotojų, o didžiausią jų dalį sudaro ukrainiečiai.
Užsieniečiams taip pat organizuojami lietuvių kalbos kursai, o darbo vietoje mokymai vyksta lietuviškai.
Kalbos reikalavimas turi būti pagrįstas
Valstybinės darbo inspekcijos specialistai aiškina, kad darbdavys gali nustatyti užsienio kalbos mokėjimo reikalavimą, tačiau jis turi būti susijęs su konkrečiomis darbuotojo pareigomis ir būtinas darbui atlikti.
Toks reikalavimas galėtų būti pateisinamas, jei žmogui nuolat tenka bendrauti su užsienio klientais, partneriais ar tiekėjais arba rengti dokumentus kita kalba. Jei darbuotojo prašoma išmokti būtent rusų kalbą, darbdavys turėtų paaiškinti, kodėl darbui būtina ši kalba.
VDI primena, kad Darbo kodeksas draudžia diskriminaciją dėl kalbos ir įpareigoja darbdavius užtikrinti vienodas darbo sąlygas. Jei užsienio kalbos reikalavimas atsiranda jau žmogų įdarbinus, darbdaviui gali tekti organizuoti ir apmokymą.
„Darbdavys privalo apmokyti darbuotoją dirbti tiek, kiek tai būtina jo darbo funkcijai atlikti“, – nurodė VDI.
Kai darbdavys savo iniciatyva siūlo keisti darbo sutarties sąlygas, tam tikrais atvejais jis privalo darbuotoją apie tai informuoti raštu ir gauti jo sutikimą. Tačiau atsisakymas priimti pagrįstus darbo sąlygų pakeitimus tam tikromis aplinkybėmis gali tapti pagrindu nutraukti sutartį be darbuotojo kaltės. Tokį sprendimą reikėtų pagrįsti svarbiomis ekonominėmis, organizacinėmis ar gamybinėmis priežastimis.
VDI darbuotojams pataria su kalbos reikalavimais ir savo atsakymais susijusius klausimus spręsti raštu, išsaugoti darbo sutartį bei pareigybės aprašymą. Kilus ginčui, galima kreiptis į darbo ginčų komisiją.
Valstybinės kalbos inspekcijos vadovui reikalavimas pasirodė keistas
Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas Audrius Valotka taip pat teigė, kad darbuotojas negali būti nepagrįstai įpareigotas mokytis užsienio kalbos. Jo vertinimu, pirmiausia reikėtų įvertinti, kokie reikalavimai buvo nurodyti priimant žmogų į darbą.
Jeigu rusų kalbos mokėjimas nebuvo įrašytas į pareigybės aprašymą, o darbdavys vėliau nusprendžia tokį reikalavimą nustatyti, jis turėtų pasirūpinti darbuotojos mokymu.
A. Valotka taip pat suabejojo sprendimu lietuvei darbuotojai nurodyti mokytis rusų kalbos, užuot skatinus Lietuvoje gyvenančią ukrainietę mokytis lietuviškai. Jo teigimu, reikalavimas lietuvei mokytis rusų, o ne ukrainiečių kalbos, yra keistas, nes ukrainietei būtų lengviau išmokti lietuviškai.
Inspekcijos vadovas priminė, kad darbdavys, įdarbinęs lietuviškai nekalbančius žmones, turi organizuoti darbą taip, kad klientai būtų aptarnaujami valstybine kalba.
Šiuo metu karo pabėgėliams taikomos lietuvių kalbos mokėjimo reikalavimų išimtys. „Iki“ nurodo, kad tiesiogiai su klientais dirbantiems užsieniečiams taikomas A2 lietuvių kalbos lygio reikalavimas, tačiau karo pabėgėliams jis netaikomas.
A. Valotka šią išimtį kritikuoja, nes, jo nuomone, ji neskatina užsieniečių integracijos.
Vis dėlto, ar Vaidos atveju reikalavimas buvo teisėtas, būtų galima nustatyti tik įvertinus jos darbo sutartį, pareigybės aprašymą ir tai, kokie konkretūs reikalavimai jai buvo pateikti.
