Naujienų portalas tv3.lt teisininkės ir mediatorės Raimondos Joskaudienės pasiteiravo, kada darbdavys privalo išleisti darbuotoją į laidotuves ir kiek laiko tokiu atveju gali trukti neapmokamos atostogos.
Kada darbuotojas turi būti išleistas į laidotuves?
Darbo kodekse numatyta garantija taikoma, kai darbuotojas nori dalyvauti mirusio šeimos nario laidotuvėse. Vis dėlto teisės aktuose nėra pateikta baigtinio šeimos narių sąrašo ar konkretaus giminystės laipsnio.
Darbo kodekso 137 straipsnio 1 dalies 6 punktas įpareigoja darbdavį suteikti darbuotojui nemokamas atostogas dėl šeimos nario laidotuvių. Todėl, pasak R. Joskaudienės, būtina atskirti kasdienėje kalboje vartojamą „artimo žmogaus“ sąvoką nuo įstatyme įtvirtintos „šeimos nario“ sąvokos.
Valstybinė darbo inspekcija šeimos sampratą darbo santykiuose aiškina plačiau nei vien sutuoktiniai ir vaikai. Šiai grupei gali būti priskiriami tėvai, įtėviai, vaikai, įvaikiai, seneliai ir kiti asmenys, kuriuos sieja šeiminiai įsipareigojimai. VDI kaip pavyzdžius taip pat nurodo vaikus kartu auginančius partnerius ir vaiko globėjus.
Teisininkės teigimu, vien kraujo giminystė ar įregistruota santuoka nėra vienintelės aplinkybės, į kurias atsižvelgiama. Sistemiškai aiškinant šią garantiją, ji gali būti taikoma ir senelių, vaikaičių, brolių bei seserų laidotuvėms. Civilinio kodekso 3.135 straipsnyje šie asmenys priskiriami artimiesiems giminaičiams.
Tačiau Civilinio kodekso nuostata apibrėžia artimuosius giminaičius, o ne pateikia baigtinį Darbo kodekse vartojamos šeimos nario sąvokos turinį.
Ne visada apsiribojama viena diena
Pagal įstatyme nustatytą privalomą garantiją darbuotojui gali būti suteikta iki penkių kalendorinių dienų neapmokamų atostogų. R. Joskaudienė pabrėžė, kad formuluotė „iki penkių dienų“ nereiškia, jog darbdavys gali savavališkai nuspręsti, kad darbuotojui pakaks tik vienos dienos.
Jeigu darbuotojas dėl šios priežasties prašo penkių kalendorinių dienų, jų negalima sutrumpinti vien dėl to, kad pačios laidotuvės vyksta vieną dieną.
Skaičiuojamos kalendorinės, o ne darbo dienos, todėl į atostogų laikotarpį įtraukiami ir savaitgaliai bei švenčių dienos. Pavyzdžiui, laikotarpis nuo penktadienio iki antradienio imtinai sudaro penkias kalendorines dienas. Ši garantija siejama su konkrečiomis laidotuvėmis, o ne su bendru penkių dienų limitu visiems metams.
Penkių dienų laikotarpis yra įstatymu užtikrinama privaloma garantija, tačiau tai nereiškia, kad ilgesnės atostogos apskritai negalimos. Darbuotojui ir darbdaviui susitarus, nemokamų atostogų galima suteikti ir daugiau.
VDI nurodo, kad pagal Darbo kodekso 137 straipsnio 2 dalį šalių susitarimu suteikiamų nemokamų atostogų trukmė nėra apribota konkrečiu maksimaliu dienų skaičiumi. Pagal bendrąją taisyklę tokios atostogos yra neapmokamos.
Vis dėlto kolektyvinėje sutartyje ar kituose darbuotojui taikomuose susitarimuose gali būti numatytos palankesnės sąlygos, pavyzdžiui, papildomos dienos arba jų apmokėjimas. Todėl verta pasitikrinti ne tik Darbo kodekso nuostatas, bet ir konkrečioje darbovietėje galiojančias garantijas.
