Vilnietė Rasa Stanelė per pusmetį atsikratė 17 kilogramų. Moteris įsitikino, kad ilgalaikiai pokyčiai prasideda ne nuo griežto valgiaraščio, o nuo požiūrio į maistą ir kasdienius įpročius.
Nors anksčiau ji išbandė ne vieną mitybos būdą, įskaitant keto dietą, rezultatą galiausiai atnešė ne draudimų sąrašas, o kitoks santykis su maistu, daugiau dėmesio jo kokybei ir reguliarus judėjimas. Savo patirtimi Rasa pasidalijo su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais.
Primename, kad šis tekstas yra tik patariamojo pobūdžio. Dėl sveikatos būklės ir mitybos rekomenduojama pasitarti su šeimos gydytoju arba vaistininku.
Maistas ilgą laiką buvo tik būtinybė
Iki pradėdama keisti gyvenimo būdą Rasa savo kasdienybę vertino kaip neblogą. Daugiausia dėmesio atiteko trims vaikams, darbui ir buities rūpesčiams, todėl laiko sau likdavo nedaug.
Moteris pasakojo, kad į maistą ilgą laiką žiūrėjo paprastai – kaip į poreikį, kurį reikia patenkinti. Virtuvėje ji retai eksperimentuodavo ir neieškojo naujų receptų.
„Nebuvau žmogus, kuris su malonumu leistų laiką virtuvėje, ieškotų naujų receptų ar nuolat išbandytų skirtingus ingredientų derinius. Gaminti reikėjo, bet tai nebuvo mano pomėgis“, – pasakojo ji.
Ilgainiui dėl kasdienių rūpesčių ir įpročių Rasa pasiekė didžiausią savo svorį, neįskaičiuojant nėštumų – 74 kilogramus.
Vis dėlto labiausiai ją neramino ne svarstyklių parodymai. Moteris norėjo geriau jaustis, turėti daugiau energijos, lengvumo pojūtį, būti fiziškai stipresnė ir geresnės formos.
Rasa pabrėžė, kad jos tikslas nebuvo tapti kuo lieknesnei. Ji norėjo išmokti rūpintis savimi taip, kad tai nevirstų dar viena pareiga ar trumpalaikiu projektu, o maistas, sportas ir gera savijauta nebekeltų nuolatinės kovos su savo kūnu.
Papildomi kilogramai keitė jos santykį su savimi
Kalbėdama apie tai, kaip svoris veikė kasdienybę, Rasa pirmiausia išskyrė savijautą. Ilgainiui tai atsispindėjo ir iš pažiūros mažose situacijose: renkantis drabužius, juos vilkint ar žvelgiant į save veidrodyje.
Sprendimas keistis, pasak jos, nebuvo priimtas per vieną rytą. Tai buvo ilgiau brendęs suvokimas, kad gyvenime norisi permainų.
„Sulaukusi 40-ies vis dažniau pradedi galvoti apie save, savo savijautą, sveikatą ir tai, kaip nori jaustis ateinančius dešimtmečius“, – dalijosi vilnietė.
Rasa pabrėžė, kad ji nėra profesionali sportininkė ar mitybos specialistė. Ji – dirbanti, tris vaikus auginanti moteris, todėl ieškojo sprendimų, kuriuos būtų įmanoma pritaikyti įprastoje kasdienybėje.
Dietos nepasiteisino, o lūžį atnešė įpročių keitimas
Svorio metimo kelyje Rasa išbandė įvairius būdus. Ji laikėsi keto dietos ir vieno produkto dietų, kurių pagrindas – kuo didesnis atsisakomų produktų skaičius.
Moteris tikėjosi greito rezultato, tačiau netrukus suprato, kad gyvenimas, kuriame nuolat reikia spręsti, ką galima valgyti, o ko ne, jai netinka. Griežti apribojimai taip pat sunkiai derėjo su šeimos rutina, o maistas tapo papildomu galvos skausmu.
Šį kartą Rasa nusprendė nebeieškoti naujos dietos. Ji pradėjo keisti kasdienę mitybą: daugiau dėmesio skyrė baltymams, skaiduloms, produktų kokybei ir sotumui. Kartu į savo gyvenimą įtraukė reguliarų sportą.
Užuot tiesiog atsisakiusi mėgstamų produktų, ji ieškojo jiems tinkamesnių alternatyvų. Rasa mokėsi gaminti skanesnius ir maistingesnius desertus, sotesnius pusryčius bei į kasdienius patiekalus įtraukti daugiau baltymų ir skaidulų. Šie klausimai ją paskatino dažniau suktis virtuvėje ir vėliau kurti receptus.
Pasak vilnietės, rezultatų ji sulaukė tada, kai atsisakė dietų, pradėjo kitaip vertinti maistą, daugiau judėti ir nuosekliai laikytis pasirinkto kelio.
Judėjimas taip pat tapo svarbia pokyčių dalimi. Iš pradžių Rasa sportavo namuose, vėliau pradėjo lankytis sporto salėje. Dabar ji treniruojasi keturis kartus per savaitę, o sportą vertina ne kaip bausmę už suvalgytą maistą, bet kaip investiciją į savo kūną ir savijautą.
