Atvėsus orams pelės ir žiurkės pradeda ieškoti šilumos bei maisto, todėl gali apsigyventi namuose, rūsiuose, sandėliuose ir ūkiniuose pastatuose. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai įspėja, kad graužikai ne tik niokoja turtą ir užteršia maistą, bet ir gali platinti žmogui pavojingų infekcijų sukėlėjus.
Siekiant išvengti didesnės problemos, aplinkos saugumu reikėtų pasirūpinti dar prieš pastebint gausesnį graužikų aktyvumą.
Graužikai gali platinti pavojingas infekcijas
Užsikrėsti galima tiesiogiai kontaktuojant su infekuotais gyvūnais, jų šlapimu, išmatomis ar kitomis išskyromis. Infekcijos taip pat gali būti perduodamos per užterštą maistą ir vandenį. Kai kurių ligų sukėlėjus platina ir kraujasiurbiai nariuotakojai, pavyzdžiui, erkės bei blusos, įkandusios užkrėstiems gyvūnams.
NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėja, laikinai einanti skyriaus vedėjo pareigas, Aušra Valaikienė pabrėžia, kad pavojus gali būti nepastebimas net tada, kai pačių graužikų nematome. Todėl svarbu ne tik reaguoti juos aptikus, bet ir nuolat palaikyti švarą, tinkamai laikyti maistą bei užsandarinti galimus patekimo į pastatus kelius.
Viena iš graužikų platinamų ligų yra jersiniozė. Lietuvoje 2025 m. užregistruoti 232 jos atvejai, 2024 m. – 277, o 2023 m. – 145. Liga dažniausiai sukelia karščiavimą, pilvo skausmus ir viduriavimą, kuris kartais būna su kraujo priemaišomis. Vyresniems vaikams ir suaugusiesiems pilvo skausmas gali priminti apendicito sukeliamą skausmą.
Graužikai taip pat gali platinti tuliaremiją. 2025 m. Lietuvoje nustatyti 27 šios ligos atvejai, 2024 m. – 25, o 2023 m. – 13. Infekcija perduodama kontaktuojant su užkrėstais gyvūnais, įkandus infekuotiems kraujasiurbiams nariuotakojams arba vartojant užterštą maistą ir vandenį. Dažniausiai liga prasideda staigiu karščiavimu, galvos ir raumenų skausmais bei silpnumu. Atsižvelgiant į užsikrėtimo būdą, gali būti pažeista oda, akys, gerklė ar virškinimo traktas.
Dar viena galima infekcija – leptospirozė. Lietuvoje ji reta, tačiau 2025 m. registruoti 2 atvejai, o 2019–2024 m. buvo fiksuojami tik pavieniai susirgimai. Bakterijos į organizmą gali patekti per pažeistą odą ar gleivines, jei žmogus kontaktuoja su graužikų šlapimu užterštu vandeniu ar dirvožemiu. Liga pasireiškia karščiavimu, galvos ir raumenų skausmais, o sunkiais atvejais gali pažeisti inkstus ir kepenis.
Kaip sumažinti užsikrėtimo riziką?
NVSC rekomenduoja:
- Maistą laikyti sandariai uždarytose pakuotėse ar talpose, o virtuvės reikmenis – švarius ir graužikams nepasiekiamus.
- Vaisius ir daržoves kruopščiai nuplauti, o produktų, kuriuos galėjo apgraužti ar užteršti graužikai, nevartoti.
- Negerti iš atvirų vandens telkinių ir buities reikmėms nenaudoti nepatikrinto vandens, jei jis galėjo būti užterštas gyvūnų išskyromis.
- Užsandarinti plyšius, angas ir kitas vietas, pro kurias graužikai gali patekti į pastatus.
- Prie pastatų nekaupti šiukšlių, maisto atliekų ir nereikalingų daiktų, reguliariai tvarkyti sandėlius bei ūkines patalpas, pašalinti augalus, galinčius tapti keliu į pastatus.
- Po darbų galimai užterštoje aplinkoje rankas plauti vandeniu ir muilu. Tvarkant tokias vietas dėvėti pirštines, o žaizdas bei įbrėžimus uždengti vandeniui atspariais tvarsčiais.
Graužikų kontrolės nereikėtų atidėlioti
Kontrolės priemonių verta imtis vos pastebėjus graužikų veiklos požymius, o ne laukti, kol jie pradės gausiai veistis. Tai padeda apsaugoti maistą, gyvūnų pašarus ir pastatus bei mažina infekcijų plitimo riziką.
Graužikams naikinti rekomenduojama rinktis autorizuotus biocidinius produktus ir naudoti juos tik pagal instrukcijas bei saugos reikalavimus. Jei cheminės priemonės netinka, galima pasitelkti mechanines ar automatines gaudykles ir spąstus. Sprendimas turi priklausyti nuo patalpų paskirties, jose esančių žmonių ir gyvūnų bei užkrėtimo masto.
NVSC atstovė pataria, pastebėjus graužikų požymių, iš karto išsiaiškinti, pro kur jie patenka į patalpas ir kur randa maisto. Jei problemos nepavyksta išspręsti savarankiškai, reikėtų kreiptis į kenkėjų kontrolės specialistus. Jie įvertins situaciją ir parinks tinkamiausias priemones.
NVSC primena, kad reguliari aplinkos priežiūra, tinkamas maisto laikymas, pastatų sandarumas ir laiku pritaikyta graužikų kontrolė padeda saugoti žmonių sveikatą bei gyvenamąją aplinką.
