Siekiant padėti darbuotojams suderinti darbą ir šeimos įsipareigojimus, siūloma įteisinti 4 apmokamas šeimos pagalbos dienas per kalendorinius metus. Jomis galėtų pasinaudoti darbuotojai, turintys anūkų iki 14 metų arba anūkų su negalia iki 18 metų, kai reikėtų trumpam juos prižiūrėti.
Jeigu Seimas pritartų Darbo kodekso pataisoms, ši garantija būtų taikoma, kai anūkas susirgtų, laikinai būtų sustabdyta ugdymo įstaigos veikla ar atsirastų kitų objektyvių aplinkybių. Šeimos pagalbos dienų skaičius nepriklausytų nuo darbuotojo anūkų skaičiaus.
Dokumento aiškinamajame rašte T. Martinaitis pabrėžia, kad teisei gauti šias dienas neturėtų reikšmės darbuotojo lytis, amžius, pensijos gavimas ar gyvenimas kartu su anūku. Kiekvienas reikalavimus atitinkantis senelis ar senelė turėtų atskirą teisę į šią garantiją, todėl bendras visų to paties vaiko senelių limitas nebūtų nustatomas.
Dienas būtų galima pasirinkti atskirai arba panaudoti iš eilės. Tai būtų metinė 4 dienų teisė, o ne po vieną dieną kiekvieną ketvirtį. Pasinaudojimas ja nesumažintų kasmetinių atostogų kaupimo laikotarpio.
Nepanaudotos šeimos pagalbos dienos nebūtų perkeliamos į kitus kalendorinius metus ir nebūtų kompensuojamos pinigais, taip pat ir pasibaigus darbo santykiams. Vis dėlto kolektyvinėse ar darbo sutartyse, taip pat darbdavio norminiuose teisės aktuose galėtų būti numatytas didesnis dienų skaičius ir darbuotojams palankesnė jų suteikimo tvarka.
Už laisvadienį būtų mokamas vidutinis darbo užmokestis
Pagal siūlomą tvarką šeimos pagalbos dieną darbuotojas būtų atleidžiamas nuo pareigos dirbti, o darbdavys jam mokėtų vidutinį darbo užmokestį. Ši nuostata galiotų ir ne visą darbo laiką dirbantiems žmonėms.
Prašymą dėl tokios dienos darbuotojas paprastai turėtų pateikti raštu ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas. Trumpesnis terminas būtų galimas, jei su tuo sutiktų darbdavys. Atsiradus nenumatytam poreikiui, apie jį reikėtų pranešti nedelsiant. Jeigu darbuotojas informuotų žodžiu, rašytinį prašymą jis turėtų pateikti ne vėliau kaip kitą savo darbo dieną po šeimos pagalbos dienos.
Prašyme reikėtų nurodyti pageidaujamą datą, anūko amžių ir aplinkybes, dėl kurių reikalinga priežiūra, taip pat patvirtinti giminystės ryšį. Jei dienos būtų prašoma anūkui nuo 14 iki 18 metų, turinčiam negalią, reikėtų patvirtinti ir negalios faktą.
Jeigu darbdaviui kiltų pagrįstų abejonių dėl pateiktos informacijos, jis galėtų raštu, nurodydamas abejonių priežastį, paprašyti tik tų duomenų ar dokumentų, kurie būtini teisei į garantiją nustatyti. Anūko diagnozės ar išsamių medicininių dokumentų prašyti nebūtų galima.
Šeimos pagalbos diena turėtų būti suteikiama darbuotojo prašyme nurodytą dieną. Darbdavys negalėtų jos vienašališkai perkelti, pakeisti nemokamu laisvu laiku ar kasmetinėmis atostogomis.
Kaip būtų skaičiuojamos dienos dirbant keliose darbovietėse?
Projektas numato taisykles ir darbuotojams, kurie dirba pas kelis darbdavius. Tą pačią pasirinktą kalendorinę dieną garantija galėtų būti naudojama visose darbovietėse, kuriose tą dieną reikėtų dirbti. Tokia data į metinį 4 dienų limitą būtų įskaitoma vieną kartą.
Jeigu pas skirtingus darbdavius būtų pasirenkamos skirtingos datos, jos būtų skaičiuojamos atskirai. Darbdavio pakeitimas metinio limito neatnaujintų, teigiama iniciatyvos komentare.
T. Martinaitis pripažįsta, kad įsigaliojus pakeitimams darbdaviams gali padidėti pavadavimo, viršvalandžių, darbo organizavimo ir administravimo sąnaudos. Didesnė organizacinė rizika, jo vertinimu, tektų mažoms įmonėms ir nepertraukiamai veikiančioms organizacijoms.
Tikslių įgyvendinimo kaštų iniciatyvos autorius nevertina, nes jie priklausytų nuo to, kiek senelių pasinaudotų naująja garantija. Tarp galimų teigiamų padarinių jis įvardija darbuotojų išlaikymą ir lengvesnį darbo bei šeimos derinimą.
Siūloma, kad Darbo kodekso pakeitimai dėl vadinamųjų „anūkadienių“ įsigaliotų 2027 m. lapkričio 1 d.
