Latvija derybose dėl naujo Europos Sąjungos daugiamečio biudžeto ketina toliau reikalauti papildomų 7 mlrd. eurų Bendrijos rytiniam flangui stiprinti. Tai ketvirtadienį, prieš Europos Vadovų Tarybos susitikimą Briuselyje, žurnalistams pareiškė Latvijos ministras pirmininkas Andris Kulbergas.
Premjeras pabrėžė, kad Latvija savo reikalavimo neatsisakys. Pasak jo, jei Europa tikisi, kad šalis saugos savo sieną, kuri kartu yra ir išorinė ES siena, ilgalaikis tokios apsaugos finansavimas skolintomis lėšomis nėra įmanomas.
A. Kulbergas teigė, kad toks prašymas yra pagrįstas ir realistiškas, nes nuo rytinės ES sienos saugumo priklauso visos Europos atsparumas. Jo vertinimu, silpna Latvijos siena reikštų silpnesnę Europą.
Premjeras anksčiau Latvijos parlamento komisijai aiškino, kad papildomo finansavimo poreikį lėmė Rusijos keliamos geopolitinės grėsmės poveikis ES rytiniame flange esančių valstybių ekonomikoms.
Jis rėmėsi Europos Komisijos vertinimais. Juose nurodoma, kad dėl geopolitinės grėsmės prie rytinės ES išorės sienos esančiose valstybėse narėse infliacija buvo 3,7 procentinio punkto didesnė nei ES vidurkis. Be to, 2022–2023 m. vidutinis bendrojo vidaus produkto augimas šiose šalyse buvo 1,9 procentinio punkto mažesnis, nei buvo prognozuota visai Europos Sąjungai.
A. Kulbergo teigimu, per septynerius metus šio poveikio Latvijos ekonomikai padaryta žala sudaro apie 7,43 mlrd. eurų. Todėl būtent tokio dydžio – maždaug 7 mlrd. eurų – papildomo finansavimo šalis ir prašo. Iš viso ES rytinio flango valstybės siekia 54 mlrd. eurų.
Latvijos poziciją, anot premjero, remia Lietuva ir Estija. Palaikymą taip pat išreiškė Suomija, Lenkija bei Rumunija.
Baltijos šalių iniciatyva į Europos Vadovų Tarybos išvadas jau įtraukta nuostata, kurioje pripažįstama ypatinga ES rytinio flango padėtis.
Numatomas papildomas finansavimas, pasak A. Kulbergo, Latvijai leistų padengti svarbiausius poreikius. Tarp jų – žemės ūkio sektoriaus rėmimas ir kariniu požiūriu strategiškai svarbaus projekto „Rail Baltica“ finansavimas.
Vis dėlto premjeras pripažino, kad susitarti dėl kito ES daugiamečio biudžeto bus sudėtinga. Dabartinis siūlomas biudžeto dydis netenkina kelių valstybių, kurios į ES biudžetą įmoka daugiau lėšų.
Bendro susitarimo tikimasi sulaukti šių metų gruodį, o kitas derybų etapas turėtų vykti spalį.
Europos Komisija pasiūlė 2028–2034 m. laikotarpiui skirti maždaug 1,76 trln. eurų. Suma apskaičiuota 2025 m. kainomis, atsižvelgiant į infliaciją.
Šiam dokumentui, oficialiai vadinamam daugiamete finansine programa, turi pritarti visos 27 Europos Sąjungos valstybės narės.
Tačiau grupė fiskalinio taupumo besilaikančių šalių, dažnai vadinamų taupiosiomis ES narėmis, dabartinį Europos Komisijos pasiūlymą laiko nepriimtinu.
