Ilgai gyventi nori daugelis, tačiau sulaukti daugiau nei 100 metų dažnas norėtų tik tuo atveju, jei ir sveikata išliktų gera. Ar įmanoma senėjimą sulėtinti ir ilgiau išsaugoti gerą savijautą?
Apie tai, kokie būdai turi daugiausia mokslinių įrodymų, pasakojo gydytojas geriatras, Vilniaus universiteto profesorius Vidmantas Alekna.
Vien paso amžiaus nebepakanka
Profesorius atsargiai vertino teiginius, kad dabartinė vaikų karta neabejotinai gyvens ilgiau nei 100 metų. Jo teigimu, nors mokslas sparčiai progresuoja, šiandien tam nėra pakankamo mokslinio pagrindo.
V. Alekna paaiškino, kad žmogaus amžius gali būti vertinamas ne vien pagal kalendorių. Anksčiau daugiau dėmesio buvo skiriama funkcijoms, kraujo tyrimams ir biocheminiams žymenims, o dabar vertinama ir tai, kaip atrodo ląstelė. Šis rodiklis vadinamas epigenetiniu laikrodžiu arba epigenetiniu amžiumi.
Pasak jo, vienu metu galima kalbėti apie biologinį, epigenetinį ir chronologinį, arba kalendorinį, amžių. Pastarasis įrašytas pase, tačiau pagal jį neretai klaidingai sprendžiama apie žmogaus funkcines ir kognityvines galimybes. Profesoriaus manymu, pasą kaip pagrindinį vertinimo kriterijų reikėtų laikyti atgyvenusiu.
Ląstelę atjauninti galima, bet viso organizmo – kol kas ne
Senėjimą profesorius skirsto į pirminį, arba biologinį, ir antrinį. Pirminis senėjimas susijęs su genetiniais pokyčiais, kurie vyksta nuolat ir iš dalies nuo žmogaus nepriklauso. Šie procesai yra negrįžtami.
Net ir visiškai sveikas 70 metų žmogus, palyginti su savimi 30-ies, paprastai nebeturi tokios pačios raumenų jėgos, kognityvinių gebėjimų ir reakcijos greičio. Tam įtakos turi ląstelėse vykstantys pokyčiai, įskaitant mažesnę mitochondrijų gaminamą energiją ir kitus mechanizmus.
Vis dėlto mokslininkas neatmeta galimybės paveikti atskiras ląsteles. Eksperimentiniu ir klinikinių tyrimų lygmeniu jau tiriami būdai jas jauninti, tačiau nėra įrodymų, kad tokiu būdu būtų galima atjauninti visą organizmą ar pailginti žmogaus gyvenimą.
V. Alekna pabrėžė, kad net epigenetinio laikrodžio atsukimas penkeriais metais nereiškia, jog žmogus gyvens penkeriais metais ilgiau. Tai, pasak jo, yra vienas iš pagrindinių paradoksų.
„Jeigu ilgaamžiškumui iki 60 metų svarbiausia širdis, tai po 60 metų svarbiausia raumenys“, – sakė profesorius.
Kas iš tiesų gali sulėtinti senėjimą?
Antrinis, dažnai patologiniu vadinamas senėjimas, labiausiai siejamas su gyvenimo būdu ir ligomis. Šioje srityje, anot profesoriaus, mokslinių įrodymų yra kur kas daugiau.
Vienas svarbiausių veiksnių – fizinis aktyvumas. V. Alekna jo neišskyrė kaip vienintelio svarbiausio dalyko, nes kalbama apie visą priemonių kompleksą, tačiau būtent judėjimą pagrindžia tvirčiausi įrodymai. Ypač svarbi išlieka raumenų masė ir jų funkcija.
Kitas reikšmingas aspektas – mityba. Iš daugybės šiandien siūlomų mitybos patarimų patikimiausius mokslinius duomenis, pasak gydytojo, turi Viduržemio jūros dieta. Tam tikrų, nors ir mažesnės apimties, įrodymų yra dėl daržovių, skaidulų ir kai kurių kitų mitybos elementų.
Profesorius pabrėžė, kad nėra vieno „supermaisto“, kuris išspręstų visas problemas. Svarbiausia – kasdieniai atskirų mitybos detalių pasirinkimai, kurių visuma ir sudaro žmogaus mitybą.
Ilgaamžiškumui taip pat svarbūs subalansuotas miegas, streso kontrolė ir rūkymo atsisakymas. Rūkymas, gydytojo teigimu, biologiniu požiūriu neduoda jokios naudos ir yra labai žalingas.
Ne mažiau reikšminga ir prevencija: kraujo tyrimai, gliukozės bei cholesterolio kontrolė ir kūno sudėties vertinimas.
Senėjimo lūžis dažniausiai fiksuojamas apie 75 metus
Senėjimas vyksta nevienodai. Vienas žmogus 90 metų gali būti ilgai slaugomas, o kitas tokio amžiaus vis dar važinėja, slidinėja, bėgioja ir lankosi teatre.
Skirtingą senėjimo tempą, pasak V. Aleknos, lemia ir DNR procesai. Svarbų vaidmenį atlieka DNR metilinimas – ląstelėse susidarantys žymenys, kurių profilis skiriasi įvairiais gyvenimo etapais.
Pagal šiuos pokyčius genetikai gali apskaičiuoti epigenetinį laikrodį. Jis leidžia įvertinti, kokiai amžiaus grupei pagal biologinius požymius priskirtinas žmogus: pavyzdžiui, 70-metis pagal epigenetinį amžių gali patekti į 45 metų grupę.
Gydytojas teigė, kad Lietuvoje didžiausias senėjimo lūžis paprastai įvyksta apie 75 metus. Jo manymu, epigenetinio amžiaus vertinimas ateityje, galbūt net gana greitai, gali tapti praktinės medicinos dalimi.
Rinkodaros pažadai lenkia mokslą
Kalbėdamas apie pastaraisiais metais išpopuliarėjusį ilgaamžiškumo judėjimą, papildus ir įvairias technologijas, profesorius perspėjo, kad rinkodara šioje srityje dažnai yra stipresnė už mokslinius įrodymus.
Nors kai kurių metodų nauda pamažu patvirtinama, o kitų – ne, tvirtos įrodymų bazės, kad šios priemonės ilgintų žmogaus gyvenimą, kol kas nėra.
