Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį Dubline su Europos lyderiais aptarė Ukrainai reikalingą finansavimą, ilgalaikę paramą Kyjivui ir šalies saugumo garantijas, pranešė Prezidentūra.
Europos politinės bendrijos viršūnių susitikimo kuluaruose Lietuvos vadovas susitiko su Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu. Jis taip pat dalyvavo Jungtinės Karalystės premjero Andy Burnhamo ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio organizuotame pokalbyje apie paramą Ukrainai.
Akcentavo ilgalaikio finansavimo būtinybę
Susitikime su F. Merzu, kuriame dalyvavo ir Latvijos bei Estijos premjerai, G. Nausėda pabrėžė, kad Ukrainai būtinas stabilus ir ilgalaikis finansavimas.
Prezidentas teigė, kad visos Europos Sąjungos valstybės narės turi sąžiningai prisidėti prie Ukrainos finansavimo poreikių. Lietuvos pozicija – remti sprendimus, kurie užtikrintų pakankamą, nuspėjamą ir tvarų finansavimą tiek 2027 metais, tiek įgyvendinant kitą daugiametę finansinę perspektyvą.
Pasak G. Nausėdos, siūlomas 100 mlrd. eurų Ukrainos rezervas yra mažiausia būtina suma, reikalinga šalies atstatymui ir su naryste Europos Sąjungoje susijusioms reformoms finansuoti.
Jis taip pat nurodė, kad su Ukrainai suteikta paskola susijusios išlaidos, įskaitant palūkanas, turėtų būti finansuojamos papildomai, o ne iš numatyto rezervo.
Lietuvos vadovas palankiai įvertino Europos Komisijos planą pateikti pasiūlymą dėl Ukrainos finansavimo 2027 metais. Šis klausimas bus svarstomas neformaliame Europos Vadovų Tarybos posėdyje.
Teritorinės nuolaidos Kyjivui – nepriimtinos
Jungtinės Karalystės ir Ukrainos vadovų surengtame susitikime G. Nausėda pabrėžė, kad taikos derybose pirmiausia privalo būti apsaugoti Ukrainos saugumo interesai.
Prezidentas teigė, jog Ukrainos teritorinis vientisumas ir suverenitetas negali tapti derybų objektu. Jo vertinimu, bet koks spaudimas Kyjivui sutikti su teritorinėmis nuolaidomis turi būti atmestas. G. Nausėda taip pat paragino toliau didinti spaudimą Rusijai ir užtikrinti ilgalaikę paramą Ukrainos gynybai.
Šalies vadovas priminė, kad Lietuva iki 2034 metų yra įsipareigojusi kasmet skirti Ukrainos saugumo ir karinei paramai ne mažiau kaip 0,25 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Šiemet Lietuvos paramos vertė turėtų sudaryti apie 228,5 mln. eurų.
G. Nausėda taip pat patvirtino, kad Lietuva pasirengusi prisidėti prie Norinčiųjų koalicijos pastangų stiprinti Ukrainos saugumą.
Prezidentūros duomenimis, Lietuvos karininkas jau tarnauja koalicijos operaciniame štabe. Lietuvos kariai taip pat pasirengę prisidėti prie sausumos operacijų, inžinerijos, oro gynybos, mokymo ir jūrų saugumo užduočių.
