Praėjusiais metais Lietuvoje gimė kiek daugiau nei 17 tūkst. kūdikių. Tačiau ne kiekvienai šeimai vaiko gimimas tampa vien džiaugsmingu įvykiu – dėl nėštumo ar gimdymo komplikacijų jis gali virsti sudėtinga kova už naujagimio gyvybę ir sveikatą.
Su kokiais išbandymais susiduria tokios šeimos ir ar Lietuvoje, be gimstamumo skatinimo, pakanka pagalbos tais atvejais, kai vaiko gyvenimo pradžia būna itin sunki? Apie tai Seime vykusioje diskusijoje kalbėjo Neišnešiotų naujagimių asociacija „Neišnešiotukas“. Renginys surengtas artėjančios Pasaulinės neišnešiotų naujagimių dienos proga. Šiemet ji keičiama ir pirmą kartą bus minima lapkričio 15-ąją.
Higienos instituto duomenimis, kasmet Lietuvoje maždaug 11–12 proc. gimdyvių prireikia skubios arba neatidėliotinos cezario pjūvio operacijos. Apie 5–6 proc. naujagimių gimsta per anksti. Skubi pagalba gimdymo metu ar po jo gali būti reikalinga ir dėl kitų priežasčių – gausaus kraujavimo ar staiga pablogėjusios vaisiaus būklės.
Vis dėlto vienu didžiausių nėštumo ir gimdymo išbandymų laikomas priešlaikinis gimdymas. Pasaulio sveikatos organizacija nurodo, kad jis išlieka dažniausia vaikų iki 5 metų mirties ir ilgalaikių sveikatos komplikacijų priežastimi pasaulyje.
Po ilgo gydymo namuose lieka mažiau laiko
Veronikos Valančienės dukros Viltė ir Ieva gimė 24-ąją nėštumo savaitę. Ligoninėje jos praleido apie 150 dienų, arba beveik penkis mėnesius. Kai naujagimis ilgai gydomas ligoninėje, dalis laikotarpio, už kurį šeima gauna vaiko priežiūros išmoką, praeina dar iki grįžimo į namus. Dėl to tėvams lieka mažiau apmokamo laiko prižiūrėti vaiką namuose.
Asociacija „Neišnešiotukas“ šią problemą kelia jau ne pirmą kartą. Asociacijos vadovės Astos Speičytės-Radzevičienės teigimu, sprendžiant, kurioms šeimoms turėtų būti taikomos papildomos garantijos, reikėtų vertinti ne tik nėštumo savaitę, kurią gimė vaikas. Svarbi ir gydymo ligoninėje trukmė, naujagimio sveikatos būklė bei priežiūros poreikis.
Intensyvesnės priežiūros ir ilgesnio gydymo gali prireikti ir vaikams, gimusiems 30–36 nėštumo savaitę. Šių šeimų numatomi pakeitimai neapimtų.
Sprendimas dėl kitos išmokos – motinystės – jau priimtas. Nuo 2027 m. sausio 1 d. nepriklausomai nuo gimdymo baigties bus užtikrinama 126 kalendorinių dienų motinystės išmoka. I. Ruginienė nurodė, kad iki šiol moterims, pagimdžiusioms iki 30-osios nėštumo savaitės, išmoka už visas 126 kalendorines dienas buvo skiriama tik tada, kai kūdikis išgyvendavo. Jei vaikas mirdavo, išmoka būdavo mokama gerokai trumpiau.
Siuntimas buvo, tačiau pagalbos teko ieškoti privačiai
Dabar Viltei ir Ievai – aštuoneri. Jų istorija paskatino mamą inicijuoti fotografijų projektą „Nuo nulio iki Mėnulio“. Jo paroda diskusijos proga pristatyta Seime. Fotografės Svajonės Kekytės portretuose paaugę vaikai laiko vaisius ir daržoves, sveriančius tiek, kiek jie svėrė gimimo dieną.
V. Valančienė pasakojo, kad grįžimas iš ligoninės buvo viena laimingiausių šeimos gyvenimo akimirkų, tačiau kartu prasidėjo naujas nežinomybės, nerimo ir didelės atsakomybės etapas. Abiem mergaitėms reikėjo ankstyvosios reabilitacijos bei įvairių specialistų konsultacijų. Kad visas procedūras ir vizitus suderintų, mama pagalbos prašė šeimos narių, draugų ir net kaimynų.
Į kardiologą kartais tektų laukti ilgiau nei metus, o neurologo ar reumatologo konsultacijos eilėje – keturis mėnesius. Iš kitų neišnešiotų vaikų šeimų tėvai žinojo, kokią reikšmę vaiko raidai turi laiku suteikta pagalba. Tiek laukti jie negalėjo, todėl kreipėsi į privačius specialistus.
Konsultacijoms, reabilitacijai, specialiam maistui ir kitoms būtinoms paslaugoms bei priemonėms per mėnesį reikėdavo apie 2 000 eurų. Dėl dukrų sveikatos V. Valančienė buvo pasirengusi, jei prireiktų, parduoti namą. Ji ragina pagalvoti, kaip išgyventi tokiai šeimai, kuri neturi panašių finansinių galimybių.
