Ruduo sodininkams nėra vien augalų ramybės pradžia – tai metas, kai būtina pasiruošti žiemai. Šiuo laikotarpiu svarbu pasirūpinti jaunais medeliais, spygliuočiais, tujomis, vaiskrūmiais ir tinkamai įvertinti, kuriuos medžius jau galima genėti.
Apie želdinių priežiūrą TV3 žiniasklaidos grupės laidoje „Svajonių sodai“ pasakojo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Kauno botanikos sodo dendrologijos grupės dendrologė Loreta Buknienė.
Jaunus augalus būtina apsaugoti nuo šalčio
Atvėsus orams daugiausia dėmesio reikia neseniai pasodintiems augalams ir spygliuočiams, kurie dažnai nukenčia nuo grybinių ligų. Jauni, dar tinkamai neįsišakniję medeliai žiemą yra jautresni, todėl tiek spygliuočius, tiek lapuočius rekomenduojama mulčiuoti 8–10 cm neutralių durpių sluoksniu. Taip apsaugoma jų šaknų sistema nuo sušalimo.
Rudenį purkšti augalus nuo grybinių ligų jau nereikėtų – tokias priemones geriau planuoti pavasarį. Tačiau dabar pats metas išvalyti spygliuočius: išpurtyti parudavusius ir susikaupusius senus spyglius, pašalinti nukritusius lapus.
Apžiūrėdama lizdinę eglę „Nidiformis“, L. Buknienė pabrėžė, kad seni spygliai trukdo oro cirkuliacijai ir gali sudaryti palankias sąlygas grybinėms ligoms. Jei rudenį šio darbo atlikti nepavyko, spyglius galima išpurtyti ir pavasarį – parudavę jie lengvai išbyra, o augalas išaugina naujus.
Tokios pačios priežiūros reikia ir tujoms. Nuo apačios į viršų reikėtų išpurtyti senas šakas, o nudžiūvusias ar nereikalingas – iškarpyti. Tai pagerina oro cirkuliaciją ir padeda sumažinti ligų riziką.
Surinktus spyglius specialistė pataria sudeginti arba giliai užkasti. Jų nereikėtų naudoti mulčiui po spygliuočiais, nes kartu į dirvą gali sugrįžti ligų sukėlėjai.
Lanksvų ir vaiskrūmių genėjimas priklauso nuo augalo
Genint krūmus svarbu atsižvelgti į jų rūšį ir žydėjimo laiką. Pavasarį žydinčios lanksvos, pavyzdžiui, Vanhuto lanksvos, genimos po žydėjimo – gegužės pabaigoje arba birželio pradžioje.
Vasarą žydinčias lanksvas geriausia tvarkyti pavasarį, kol dar neišsprogo pumpurai. Japoninės lanksvos gerai toleruoja stipresnį genėjimą – jų krūmą galima sutrumpinti net dviem trečdaliais, nes augalai paprastai gerai atauga ir atsinaujina.
Prižiūrint vaiskrūmius, tokius kaip svarainiai, reikėtų pašalinti nebederančias šakas. Maždaug penkerių metų svarainių šakos dažnai nebeduoda vaisių, todėl jas verta išpjauti. Taip pat šalinamos ant žemės gulinčios, susikryžiavusios ir nulūžusios šakos.
Po krūmais svarbu sugrėbti lapus, kad jie nepradėtų pūti, ir pašalinti supuvusius ar sugedusius vaisius, nes jie gali platinti ligas.
Serbentus ir agrastus galima genėti tiek rudenį, tiek anksti pavasarį – pirmiausia pašalinamos nulinkusios ir ant žemės gulinčios šakos. Smulkialapių kaulenių rudeninis genėjimas padeda kontroliuoti jų plėtimąsi ir neleidžia užgožti šalia augančių augalų.
Ne visus medžius rudenį galima genėti
Rudenį tinkamiausia genėti medžius, kurių sula pavasarį pradeda tekėti labai anksti. Prie tokių priskiriami riešutmedžiai, skroblai, klevai ir beržai.
Jeigu šie medžiai genimi pavasarį, dėl tekančios sulos jie gali netekti daug maisto medžiagų. Dėl to mažesni augalai gali pradėti nykti ar džiūti.
Vis dėlto kai kurių augalų rudenį genėti nereikėtų. Specialistė pataria šiuo metu neliesti kaulavaisių, rododendrų ir azalijų. Rožes galima tik minimaliai patrumpinti, jei to reikia norint jas uždengti.
Laida „Svajonių sodai“ rodoma sekmadieniais 11 valandą per TV3.
