Lietuvos dainininkė Evgenya Redko pristato pirmąjį būsimo albumo singlą „Šoki“. Energingame kūrinyje skamba elektronika, devintojo dešimtmečio ritmai, o vaizdo klipas žiūrovus nukelia į absurdišką ir kruopščiai sukurtą pasaulį.
Atlikėjos Rūtos Verseckaitės ir Nikolay Zharovo nuotrauka.
Nors daina kviečia judėti, jos centre – kur kas gilesnė tema: kodėl žmonės ir toliau kartoja tuos pačius gyvenimo scenarijus, net tada, kai supranta, jog šie jiems nebetinka?
Po „PLANETOS“ – posūkis į žmogaus įpročius
Evgenyai Redko pastarieji metai buvo kupini svarbių įvykių. Ji išleido trečiąjį studijinį albumą „PLANETA“, surengė didžiausią karjeros koncertą Kauno „Žalgirio“ arenoje, į kurį susirinko 12 tūkstančių žiūrovų, ir pasirodė išparduotoje Trakų pilyje. Šis koncertas simboliškai užbaigė ankstesnį kūrybos etapą.
„PLANETA“ klausytojus vedė per žmogaus sąmonę, intuiciją ir dvasinį pabudimą. Naujoji kūrybinė kryptis labiau susijusi su kasdienybe – įpročiais, pasirinkimais ir pasąmonėje veikiančiais mechanizmais.
Evgenya Redko teigia pajutusi atsiveriančią naują erdvę eksperimentams muzikoje ir vizualiniame pasakojime. Ji nenori visko iš anksto paaiškinti ar suskirstyti į aiškias kategorijas, todėl klausytojams palieka galimybę patiems atrasti šį pasaulį ir susikurti jo interpretaciją. Pasak atlikėjos, „Šoki“ yra pirmasis žingsnis.
Daina apie vis iš naujo kartojamą „šokį“
„Šoki“ – greitas ir pulsuojantis elektroninis kūrinys. Ryškūs bosai, devintojo dešimtmečio būgnų skambesys ir įsimenantis priedainis suteikia jam šokti verčiančios energijos. Vis dėlto dainoje šokis tampa ne tik judesiu, bet ir metafora.
Priedainio eilutė „Pasirinkti savęs nemoki, vis dar šoki tą patį šokį“ apibūdina žmogaus polinkį grįžti prie tų pačių elgesio modelių net tada, kai vidinis balsas ragina kažką keisti.
Atlikėja sako, kad kiekvienas žmogus turi savo „šokį“, kurį kartoja net pasikeitus „muzikai“. Kartais aiškiai matome, kas mums nebetinka, tačiau vis tiek elgiamės taip pat. Būtent šis tarpas tarp suvokimo ir gebėjimo pasirinkti kitaip tapo viena pagrindinių kūrinio idėjų.
„Šoki“ nėra nei pamokymas, nei raginimas iš pagrindų keisti gyvenimą. Tai žaismingas ir šiek tiek ironiškas žvilgsnis į žmogaus prigimtį.
Sudėtingą vidinį konfliktą Evgenya Redko norėjo perteikti judesiu, ritmu ir humoru. Anot jos, žmogaus elgesys iš šalies kartais gali atrodyti absurdiškas: net daug žinodami apie save, analizuodami ir suprasdami savo veiksmus, kitą rytą galime vėl elgtis taip pat.
Biure vietoj apdovanojimų – avys
Kartu su daina pristatytas ir vaizdo klipas. Jo veiksmas vyksta stilizuotame biure, kuris iš pradžių atrodo tvarkingas ir puikiai veikiantis, tačiau ilgainiui tampa vis keistesnis.
Darbuotojai sėdi prie kompiuterių, naudojasi kopijavimo aparatu, atlieka kasdienius ritualus ir dalyvauja iškilmingose geriausio darbuotojo apdovanojimų ceremonijose. Tačiau vietoje įprastų statulėlių jiems įteikiamos avys.
Avies simbolis kartojamas visoje biuro aplinkoje – jis matomas portretuose ant sienų ir įvairiose interjero detalėse. Tai ironiška nuoroda į bandos instinktą, paklusnumą ir žmogaus norą prisitaikyti prie sistemos.
Vaizdo klipe dera aukštosios mados estetika, futuristinis retro stilius, teatrališki personažai ir preciziškai surežisuota choreografija. Tačiau nepriekaištingoje kasdienybės sistemoje pamažu atsiranda trikdžių: darbuotojų judesiai tampa mechaniški, o iš pažiūros stabili tvarka ima irti.
Evgenya Redko pasakoja, kad kūrėjai norėjo suformuoti iš pirmo žvilgsnio beveik tobulą – gražų, estetišką ir tvarkingą – pasaulį. Vis dėlto kuo ilgiau jame būnama, tuo labiau juntama, kad kažkas negerai. Klipas gali kelti juoką ir kartu nejaukumą, nes skatina pagalvoti, kiek panašių keistų rutinų yra kiekvieno žmogaus gyvenime.
Kaip baigsis siužetinis Evgenyos Redko vaizdo klipas, atlikėja kviečia žiūrovus pamatyti patiems.
