Donaldui Trumpui užsiminus, kad Lietuvoje galėtų būti įkurta nuolatinė JAV karių bazė, šalies politikai pažadėjo nedelsdami imtis veiksmų ir įtikinti Pentagoną tokiam sprendimui. Tačiau praėjus mėnesiui Krašto apsaugos ministerija vis dar nebuvo išsiuntusi pasiūlymų paketo, kuriuo ketinama sudominti amerikiečius.
Spalio 5-ąją D. Trumpas, paklaustas apie nuolatinės JAV karių bazės Lietuvoje galimybę, atsakė, kad šį klausimą svarstytų, taip pat palankiai įvertino lietuvius. Šie žodžiai iš karto paskatino Lietuvos politikus raginti veikti.
Vis dėlto per mėnesį ministerija konkretaus pasiūlymo neparengė. Politikų ir ekspertų vertinimu, JAV saugumo garantijos, ypač Lietuvoje dislokuoti amerikiečių kariai, būtų viena stipriausių atgrasymo priemonių, galinčių neleisti Rusijai svarstyti apie puolimą. Tačiau procesą, panašu, stabdo biurokratinis vangumas.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Laurynas Kasčiūnas mano, kad trūksta aiškaus prioriteto ir lyderystės. Jo teigimu, ministras turėtų nustatyti konkretų terminą komandai parengti paketą, o vėliau pats kreiptis į JAV gynybos sekretorių Pete’ą Hegsethą ir prašyti susitikimo, kuriame Lietuva galėtų pristatyti savo pasiūlymus.
„Nacionalinio susivienijimo“ pirmininkas Vytautas Sinica taip pat kritikuoja delsą. Jis mano, kad D. Trumpo pareiškimas galėjo būti spontaniškas, tačiau viešai išsakyti žodžiai suteikia Lietuvai progą juo pasinaudoti. Anot jo, pasiūlymą reikėjo suformuluoti kuo palankiau ir pateikti anksčiau – mėnuo esą yra per ilgas laikas. „Kalk geležį, kol karšta“, – pabrėžė V. Sinica.
R. Kaunas tikina, kad procesas vyksta
Kyla klausimas, ar Lietuva nedelsia tuo metu, kai JAV institucijos taip pat planuoja būsimą karių dislokavimą Europoje. Pentagono pareigūnai ir planuotojai iki lapkričio 6-osios turėjo pateikti politikams siūlymus, kur, kokiu būdu ir kokį skaičių amerikiečių karių palikti Europoje. Galutinius sprendimus politikai ketina priimti iki gruodžio vidurio.
L. Kasčiūnas pabrėžia, kad neužtenka vien išsiųsti dokumentus – pasiūlymus būtina nuvykti pristatyti sprendimus priimantiems žmonėms. Jo teigimu, svarbu žinoti, ar ministras R. Kaunas gali susitikti su Pentagono vadovu arba jo pavaduotojais ir kada toks vizitas galėtų įvykti.
Paklaustas apie planuojamus susitikimus ir kelionę į Vašingtoną, ministras R. Kaunas atsakė, kad neseniai iš JAV grįžo, o dabar atliekami po vizito sutarti darbai.
Tai reiškia, kad konkretus Lietuvos pasiūlymų paketo pristatymas Vašingtone kol kas nėra suplanuotas.
Nors apie nuolatinę amerikiečių bazę Lietuvoje kalbama jau ne vienus metus, iki šiol, regis, nebuvo atlikta pakankamai konkrečių pasirengimo darbų. Dėl to dabar procesas juda lėtai.
Premjeras Mindaugas Sinkevičius ministerijos tempo nekritikuoja. Jis teigia, kad Lietuvą pasiekė ir gera žinia: be anksčiau numatytų tūkstančio rotacijos karių, į Pabradę dar turėtų būti perdislokuota 50 karių iš Lenkijos.
M. Sinkevičiaus teigimu, šie kariai būtų atsiųsti papildomai prie lapkritį atvykstančių pajėgų. Premjeras tai vertina kaip ženklą, kad sąjungininkai, taip pat ir JAV, palankiai vertina partnerystę su Lietuva.
Amerikos karių rotacijos paprastai vyksta kas devynis mėnesius ir yra nepertraukiamos. Tačiau šie metai parodė kitokią situaciją: birželį ankstesnę rotaciją baigę kariai išvyko, o nauja pamaina nebuvo paskirta. Todėl vasarą Lietuvoje nebuvo įprasto amerikiečių pajėgų kontingento.
