Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) nustatė, kad pacientų pavėžėjimo paslaugų srityje esančios teisinio reguliavimo spragos gali sudaryti sąlygas neskaidriai rinktis paslaugų teikėjus, nevienodai jiems paskirstyti užsakymus ir valstybės lėšomis apmokėti ekonomiškai nepagrįstas išlaidas.
Tokias rizikas tarnyba įžvelgė atlikusi pacientų pavėžėjimo paslaugų organizavimą reglamentuojančių teisės aktų antikorupcinį vertinimą. STT teigimu, šiuo metu nepakankamai kontroliuojama, ar patiriamos išlaidos yra pagrįstos.
Tarnyba taip pat atkreipia dėmesį į aiškių paslaugų teikėjų pasirinkimo taisyklių trūkumą. Greitosios medicinos pagalbos tarnyba (GMPT) gali pasitelkti kitus subjektus ne tik vykdydama viešuosius pirkimus, bet ir sudarydama jungtinės veiklos sutartis. Tačiau nėra tiksliai nustatyta, kada turėtų būti pasirenkamas toks būdas, kaip užtikrinama konkurencinga partnerių atranka ir kokiais kriterijais remiantis nustatomos paslaugų apimtys bei atlygis.
STT vertinimu, dėl to gali būti sudaromos palankesnės sąlygos konkretiems paslaugų teikėjams.
Antikorupcinio vertinimo metu taip pat nenustatyta objektyvių kriterijų, pagal kuriuos būtų paskirstomi konkretūs pacientų pavėžėjimo užsakymai. Neaišku, kada paslaugą turi suteikti pati GMPT, o kada ją gali perimti pasitelkti subjektai. Be to, nėra aiškaus reikalavimo pirmenybę teikti arčiausiai paciento esančiam pavėžėjui arba tam teikėjui, kuris paslaugą gali suteikti ekonomiškiausiai.
Tokios aplinkybės, pasak STT, sprendimus priimantiems asmenims palieka galimybę savo nuožiūra pasirinkti, kuriam teikėjui atiteks valstybės finansuojamas užsakymas ir su juo susijusios pajamos.
Problemų nustatyta ir vertinant kainas bei patiriamas išlaidas. Teisės aktuose neapibrėžta, kas ir pagal kokius kriterijus turi nustatyti, ar pasirinktas tinkamiausias paslaugos teikėjas, ar parinktas maršrutas buvo racionalus ir ar prašoma apmokėti suma atitinka būtinas sąnaudas. Taip pat nepakankamai reglamentuotos Valstybinės ligonių kasos (VLK) ar kitos atsakingos institucijos pareigos tikrinti šių išlaidų pagrįstumą ir veiksmai, kurių reikėtų imtis nustačius nepagrįstas išlaidas.
Vienu atveju automobilis nuvažiavo 72,1 km
Rizikų mastą iliustruoja Valstybės kontrolės audito metu nustatyti neekonomiško pacientų pavėžėjimo atvejai. Vienu jų pacientui Vilniuje reikėjo įveikti vos 1,1 km, tačiau automobilis atvyko iš Elektrėnų ir iš viso nuvažiavo 72,1 km. Už šią paslaugą sumokėta daugiau nei 259 eurai.
Kitu atveju pacientą reikėjo nuvežti 109 km – iš Palangos į Mažeikius. Pavežėjas taip pat atvyko iš Elektrėnų, todėl iš viso nuvažiavo net 670 km. Ši paslauga kainavo 1 355 eurus.
STT nurodo, kad nesant aiškių užsakymų paskirstymo, kainodaros ir finansinės kontrolės mechanizmų, gali būti nepagrįstai didinamos apmokamos išlaidos, o neekonomiškų sprendimų finansinė našta perkeliama valstybei.
Tarnyba taip pat įžvelgia rizikų specializuotų pacientų pavėžėjimo paslaugų pagrįstumo vertinimo procedūrose.
Jeigu GMPT kyla abejonių, ar sveikatos priežiūros įstaigos užsakyta paslauga yra būtina, o susitarti nepavyksta, galutinį sprendimą priima pati paslaugą užsakiusi įstaiga. Vadinasi, dėl sprendimo pagrįstumo abejonių keliantis subjektas pats nusprendžia, ar paslauga reikalinga. Nepriklausomas patikrinimas prieš ją apmokant nėra privalomas, todėl gali susidaryti prielaidos nepagrįstai naudoti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas.
STT siūlo panaikinti nustatytas teisinio reguliavimo spragas: užtikrinti konkurencingą paslaugų teikėjų atranką, nustatyti objektyvius užsakymų paskirstymo kriterijus, reglamentuoti kainodarą ir sustiprinti išankstinę bei paskesnę finansinę kontrolę. Taip pat siūloma sukurti nepagrįstai panaudotų lėšų grąžinimo mechanizmą ir numatyti nepriklausomą ginčytinų paslaugų užsakymų pagrįstumo vertinimą.
Antikorupcinio vertinimo išvadą STT pateikė Sveikatos apsaugos ministerijai. Ministerija apie tai, kaip atsižvelgta arba planuojama atsižvelgti į pateiktas pastabas, turi informuoti per du mėnesius nuo išvados gavimo.
