JAV Demokratų partija per tarpinius Kongreso rinkimus iškovojo tiek vietų, kad gali kontroliuoti Senatą ir Atstovų rūmus. Vis dėlto ši pergalė nebūtinai pakeis Donaldo Trumpo požiūrį į Maskvą ir Kyjivą. Ekspertai mano, kad prezidentui toliau ieškant suartėjimo su Rusija spaudimas Ukrainai gali tik didėti.
Pagal rinkimų rezultatus demokratai Senate gavo 53 vietas, o respublikonai – 42. Senato kontrolei reikalingos 51 vieta. Atstovų rūmuose demokratai užsitikrino 220 vietų, respublikonai – 127, o daugumai reikia 218 vietų.
D. Trumpas pasveikino demokratus su pergale ir pareiškė esąs pasirengęs bendradarbiauti.
Pralaimėjimą šalies viduje gali mėginti kompensuoti užsienio politikos laimėjimais
Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas jau pareiškė, kad JAV tarpiniai rinkimai nepakeis Maskvos požiūrio. Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas taip pat teigė, jog Maskva nesitiki, kad rinkimų rezultatai iš esmės pagerins santykių plėtrą.
Leidinys „Agentstvo“, remdamasis ekspertų vertinimais, išskyrė kelis galimus tolesnius scenarijus.
Europos tarptautinių santykių tarybos (ECFR) analitikės Celia Belin ir Majda Ruge mano, kad D. Trumpas gali daugiau dėmesio skirti tarptautiniams susitarimams ir taip mėginti kompensuoti nesėkmes šalies viduje. Londono ekonomikos mokyklos profesorius Peteris Trubowitzas svarsto, kad kuo skaudesnis respublikonų pralaimėjimas, tuo ryžtingiau prezidentas sieks susitarimo dėl Ukrainos. Pasak jo, Vladimiras Putinas taip pat gali skubėti susitarti, kol JAV valdžioje yra jam palankesnis derybininkas.
„Bloomberg“ rašė, kad nedaugelis tikisi, jog susilpnėjęs D. Trumpas taps palankesnis Ukrainai ar Europai. Kita vertus, dėl prastesnių pozicijų jam gali būti sunkiau spausti Volodymyrą Zelenskį priimti Kyjivui nepalankų susitarimą. Anksčiau apie Kyjivo nerimą dėl galimo prezidento spaudimo mažėjimo po respublikonų pralaimėjimo rašė ir „The Atlantic“.
Šio leidinio duomenimis, Ukrainos valdžia baiminasi, kad JAV prezidentas gali išnaudoti laiką iki sausio 3 d., kai respublikonai dar kontroliuos abu Kongreso rūmus. C. Belin ir M. Ruge taip pat neatmeta galimybės, kad bus mėginama atkurti JAV komercinius ryšius su Rusija Ukrainos teritorijų sąskaita.
„Bloomberg“ neseniai prognozavo, kad respublikonų pralaimėjimas gali paskatinti V. Putiną prieš žiemą sustiprinti atakas prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą. Taip Maskva esą mėgintų priversti Kyjivą kapituliuoti.
Brookingso instituto ekspertas Danielis Hamiltonas mano, kad demokratai galėtų įtraukti paramą Ukrainai į gynybos įstatymų projektus, kuriuos D. Trumpui būtų sudėtinga vetuoti. Vis dėlto ECFR analitikė Nevada Joan Lee įspėja, kad net Kongreso patvirtintų lėšų prezidentas gali neleisti.
Sankcijos, karių išvedimas ir spaudimas Europai
„Bloomberg“ šaltinių teigimu, Kremlius ketina siekti tolesnio sankcijų švelninimo, nors karo nenutrauktų. Rusijos mokslų akademijos Pasaulinės ekonomikos ir tarptautinių santykių instituto (IMEMO RAN) direktorius Fiodoras Voitolovskis nesitiki, kad Kongresas, nepriklausomai nuo jo sudėties, visiškai panaikins sankcijas. Tačiau D. Trumpas galėtų sustabdyti kai kuriuos apribojimus arba pritaikyti išimtis.
C. Belin ir M. Ruge prognozuoja, kad demokratai gali pradėti tikrinti su prezidento aplinka susijusių žmonių komercinius interesus. Dėl to susitarimai su Maskva galėtų tapti mažiau patrauklūs.
Vyresnysis Brookingso instituto mokslo darbuotojas Ryanas Hassas mano, kad D. Trumpas aktyviai taikys tarifus ir taip tikrins savo įgaliojimų ribas. J. Lee teigimu, spaudimas gali būti daromas ir JAV Europos sąjungininkėms.
R. Hassas taip pat prognozuoja, kad dalis JAV karių bus toliau išvedama. C. Belin ir M. Ruge mano, jog europiečiams gali tekti didesnė atsakomybė už NATO gynybą.
R. Hasso vertinimu, D. Trumpas karinę jėgą demonstruos ten, kur nesitiki rimto atsako, tačiau stengsis išvengti tiesioginio susidūrimo su Rusija ir Kinija.
