Atvėsus orams veido ir kūno oda dažnai pradeda tempti, šerpetoti ar niežėti. Neretai tai būna sezoninio sausumo pasekmė, tačiau kai kuriais atvejais panašiai gali prasidėti ir dermatitas, kurio vien drėkinamuoju kremu suvaldyti nepavyks.
Dermatovenerologė Iveta Gylienė „Eurovaistinės“ pranešime spaudai paaiškino, kaip atskirti laikiną odos sausumą nuo uždegimo, kokių veiksmų vengti ir kada būtina kreiptis į gydytoją.
Odos sausumas ypač dažnai vargina moteris. Vaistinių tinklo inicijuoto Nacionalinio savijautos indekso duomenimis, šiuo negalavimu skundžiasi 32,2 proc. moterų ir 14,9 proc. vyrų. Kai diskomfortas tampa kasdienis, daugelis pirmiausia ieško stipresnio kremo, tačiau papildomas drėkinimas ne visuomet išsprendžia problemą.
Šaltasis sezonas odai tampa išbandymu
Rudenį ir žiemą odos apsauginį barjerą veikia keli veiksniai: šildymo sezono išsausintas patalpų oras, temperatūrų skirtumai, vėjas ir lietus.
Pasak I. Gylienės, susilpnėjęs barjeras odą padaro pralaidesnę, todėl ji gali pradėti jautriai reaguoti net į anksčiau gerai toleruotas medžiagas. Padėtį dar labiau apsunkina ilgas prausimasis karštu vandeniu, dažnas rankų plovimas ir įprasto muilo naudojimas.
Susilpnėjusią odą gali dirginti buitinė chemija, kvapiosios medžiagos, konservantai ir dekoratyvinės kosmetikos sudėtyje esantys eteriniai aliejai. Specialistė pabrėžia, kad produktų apibūdinimai „natūralus“ ar „ekologiškas“ savaime nereiškia, jog jie nedirgins – alerginę reakciją gali sukelti ir augaliniai ekstraktai.
Kaip suprasti, ar tai tik sausumas
Laikiną sausumą dažniausiai išduoda tempimo jausmas po prausimosi, nestiprus šiurkštumas, nedidelis pleiskanojimas, matinė arba vietomis pabąlusi oda ir lengvas niežėjimas.
Apie dermatitą gali signalizuoti nuolatinis ir stiprus niežulys, paraudimas, pakitęs odos reljefas. Kai kuriais atvejais atsiranda pūslelių, šlapiuojančių vietų ar šašų.
Atopinio dermatito pažeidimų vietos priklauso nuo amžiaus. Kūdikiams bėrimas gali apimti visą kūną, ypač skruostus, galvos odą ir liemenį. Vyresniems žmonėms pažeidimai dažniau susidaro odos linkiuose – pakinkliuose, riešuose, alkūnių linkiuose, kaklo, akių vokų srityse ir ant plaštakų.
Kontaktinis dermatitas atsiranda tose vietose, kur odą paliečia reakciją sukelianti medžiaga. Kosmetika dažniausiai paveikia veidą, metalai gali sukelti bėrimą ausų ar pilvo srityje, pavyzdžiui, nuo auskarų arba diržo sagties, o skalbimo priemonės – viso kūno odoje.
Vis dėlto skirtingos dermatito formos gali būti panašios, todėl vien pagal bėrimo vietą ar išvaizdą tiksliai nustatyti būklės neįmanoma. Diagnozę gali patvirtinti tik gydytojas.
Bandydami numalšinti niežėjimą galite pabloginti situaciją
Niežtinčios ar sausos odos nereikėtų dar dažniau prausti, šveisti ar maudyti karštame vandenyje – tokie veiksmai papildomai ardo apsauginį barjerą. Taip pat nerekomenduojama iš karto naudoti kelių naujų kremų ar naminių priemonių, nes dėl daugybės sudedamųjų dalių bus sunku nustatyti, kas sukėlė dirginimą.
Kol oda niežti, verta atsisakyti rūgščių, retinoidų, šveitiklių ir kvapiųjų produktų. Praustis reikėtų trumpai, drungnu vandeniu, naudojant švelnų bemuilį prausiklį. Iškart po prausimosi odą patartina gausiai patepti bekvapiu, riebesnės tekstūros kremu arba balzamu – emolientu.
Specialistė taip pat įspėja savarankiškai ir ilgą laiką nevartoti stiprių gydomųjų tepalų, ypač tepant veidą, akių vokus ar odos raukšles. Tinkamiausią priemonę geriausia pasirinkti pasitarus su specialistu.
Į kokias sudedamąsias dalis verta atkreipti dėmesį
Vaistininkė Jelena Deksnienė sausai ir sudirgusiai odai rekomenduoja kreminės tekstūros prausiklius – pienelius, bemuilius prausiklius ar prausimosi aliejus. Taip pat gali būti naudingi giluminio drėkinimo serumai ir tiršti, lipidų turintys kremai.
Priemonių sudėtyje verta ieškoti trijų rūšių medžiagų: drėkiklių, kurie pritraukia vandenį, lipidų, padedančių atkurti apsauginį barjerą, ir raminamųjų komponentų, galinčių slopinti uždegimą bei mažinti paraudimą.
- Keramidai – natūralūs odos lipidai, padedantys stiprinti apsauginį sluoksnį ir mažinti jautrumą aplinkos poveikiui.
- Hialurono rūgštis pritraukia drėgmę, tačiau po jos rekomenduojama naudoti tirštesnį kremą, padedantį ją išlaikyti.
- Skvalanas – porų nekemšantis lengvas aliejus, imituojantis natūralius odos riebalus ir sudarantis apsauginį sluoksnį.
- Glicerinas drėkina ir minkština sudirgusią odą.
- Pantenolis, arba vitaminas B5, skatina odos atsikūrimą ir pasižymi stipriu priešuždegiminiu poveikiu.
- Alantoinas siejamas su ląstelių atsinaujinimu, sudirginimo mažinimu ir epidermio minkštinimu.
- Avižų ekstraktas gali tikti labai sausai, niežtinčiai ir į egzemą linkusiai odai raminti.
- Azijinė centelė gali mažinti sudirginimą ir paraudimą bei skatinti gijimą.
- Niacinamidas, arba vitaminas B3, naudojamas nuo 2 proc. iki 5 proc. koncentracijos gali padėti stiprinti odos barjerą, raminti uždegimą ir mažinti paraudimą.
Kada būtina kreiptis į gydytoją
Specialisto konsultacijos reikėtų, jei bėrimas plinta ar kartojasi, niežulys yra stiprus, trukdo miegoti arba atlikti kasdienius veiksmus. Į gydytoją taip pat verta kreiptis, jeigu, pašalinus galimus dirgiklius ir reguliariai naudojant emolientą, per vieną–dvi savaites būklė nepagerėja.
Pagalbos reikėtų ieškoti ir tada, kai pažeidžiami akių vokai, veidas, lytinių organų sritis ar plaštakos, dėl bėrimo tampa sunku dirbti arba įtariama reakcija į aplinkoje esančias medžiagas.
Didėjantis skausmas, karštis, patinimas, pūliavimas, gelsvi šašai, greitai plintantis paraudimas ar karščiavimas gali reikšti infekciją – tokiais atvejais delsti nereikėtų.
Skubi medicinos pagalba būtina, jei staiga atsiranda dilgėlinę primenantis bėrimas, pažeidžiamos gleivinės, patinsta veidas ar gerklė arba pasunkėja kvėpavimas.
