Baltarusijos kalio trąšų gamintojos „Belaruskalij“ inicijuojamą bylą prieš Lietuvą nagrinėjantis arbitražas atmetė prašymą perkelti procesą iš Ženevos į Dubajų, Singapūrą ar kitą neutralią valstybę.
Rugsėjo 16 dieną paskelbtame nurodyme arbitrai nurodė netenkinantys liepos 6-ąją pateikto prašymo arbitražo vietą iš Ženevos pakeisti į Dubajaus tarptautinį finansų centrą, Singapūrą arba kitą neutralią jurisdikciją už Europos Sąjungos ribų, labiau nutolusią nuo europinės sankcijų sistemos. Lietuva liepos 21 dieną prašė šį bendrovės reikalavimą atmesti.
„Belaruskalij“ teigė, kad 2024 metų birželį, kai buvo pasirinkta arbitražo vieta, Šveicarija galėjo būti laikoma neutralia ne ES teritorijoje esančia valstybe. Tačiau, bendrovės vertinimu, situacija pasikeitė po to, kai 2025 metų spalį Šveicarijoje buvo įvesti sankcijų apribojimai, tiesiogiai darantys įtaką investuotojų ir valstybių ginčų sprendimui.
Įmonė taip pat tvirtino, kad pagal Šveicarijos nutarimą arbitražo sprendimai, investuotojo ir valstybės ginčuose priimti už Šveicarijos ar Europos ekonominės erdvės valstybės narės ribų Baltarusijos subjektų naudai, nėra pripažįstami ar vykdomi. „Belaruskalij“ nuomone, Šveicarija beveik besąlygiškai ir sistemingai taiko ES sankcijas, todėl Ženeva nebėra apsaugota nuo Europos politikos poveikio. Bendrovė taip pat įžvelgė riziką, kad ateityje Šveicarija gali imtis papildomų priemonių arba jos teismų praktika gali išplėsti sankcijų taikymą.
Lietuva savo ruožtu argumentavo, kad arbitražo vieta gali būti keičiama tik susiklosčius išskirtinėms aplinkybėms, dėl kurių procesas nebegalėtų būti tinkamai tęsiamas pradinėje vietoje. Vyriausybės teigimu, 2025 metais ES ir Šveicarijos priimtos sankcijos nepanaikina Ženevos tinkamumo nagrinėti bylą.
Arbitrams pateiktuose Lietuvos argumentuose taip pat pabrėžta, kad bendros nuorodos į nuolat griežtėjančias sankcijas ir galimus būsimus teisės pokyčius negali pateisinti arbitražo vietos pakeitimo. Išskirtinės aplinkybės, šalies teigimu, turi egzistuoti prašymo nagrinėjimo metu, o ne neapibrėžtoje ateityje.
Lietuva dar nurodė, kad prašymas pateiktas pavėluotai, nes jame minimos Šveicarijos sankcijos buvo įvestos likus aštuoniems mėnesiams iki kreipimosi. Be to, vietos pakeitimas šiame proceso etape sukeltų didelių trikdžių.
Arbitrai pripažino, kad pagal Šveicarijos teisę arbitražo vieta gali būti pakeista, tačiau tik tuomet, kai atsiranda išskirtinės ir svarbios aplinkybės, dėl kurių nebeįmanoma tinkamai vykdyti proceso pradinėje vietoje arba jos išlaikymas iš esmės pažeistų vienos ar abiejų šalių teisę į teisingą procesą.
Vis dėlto arbitražo teismas padarė išvadą, kad tokių aplinkybių neatsirado. Jo vertinimu, nebuvo pagrindo keisti arbitražo vietą siekiant išvengti žalos šalims, ypač „Belaruskalij“ procesinėms teisėms.
Negavus prašymo pakeisti arbitražo posėdžių vietą, ja išlieka Taikos rūmai Hagoje.
„Belaruskalij“ ginčas prieš Lietuvą, inicijuotas 2023 metų spalį, nagrinėjamas pagal 1976 metų UNCITRAL taisykles. Tam sudarytas specialus ad hoc arbitražas iš trijų arbitrų: vieną skiria ieškovas, kitą – atsakovas, o trečiąjį parenka patys arbitrai.
Nuolatinis arbitražo teismas (PCA) 2024 metais skelbė, kad procesui vadovauja Šveicarijos arbitrė Gabrielle Kaufmann-Kohler. Kiti kolegijos nariai – Maroko arbitras Azzedine’as Kettani, paskirtas „Belaruskalij“, ir Jungtinės Karalystės arbitras Zachary’is Douglas, paskirtas Lietuvos.
Lietuvai šiame ginče atstovauja viena didžiausių šalies teisinių paslaugų įmonių „Ellex Valiunas“ ir Londone veikianti advokatų kontora „Covington & Burling“. „Belaruskalij“ pasamdė tarptautinę advokatų kontorą „Mansors International“, kurios nepriklausomi asocijuoti nariai veikia Honkonge, Rusijoje, Baltarusijoje, Suomijoje ir Jungtiniuose Arabų Emyratuose.
Kaip anksčiau skelbė BNS, 2024 metų gruodį „Belaruskalij“ PCA pateikė Lietuvai ieškinį ir pareikalavo atlyginti 12,09 mlrd. JAV dolerių žalą.
Investicinio arbitražo procesą bendrovė pradėjo po to, kai Lietuvos Vyriausybė 2022 metų sausį pripažino negaliojančia „Lietuvos geležinkelių“ ir „Belaruskalij“ krovinių gabenimo sutartį. Nuo 2022 metų vasario 1 dienos kalio trąšų tranzitas per Lietuvą buvo sustabdytas.
„Belaruskalij“ kroviniai iš Baltarusijos sienos į Klaipėdos uostą per Lietuvą buvo gabenami ilgiau nei dešimtmetį. Pagal nutrauktą sutartį tranzitas turėjo tęstis iki 2023 metų pabaigos.
