Latvijos oro bendrovei „airBaltic“ nusprendus nuo lapkričio 23 dienos atsisakyti skrydžių tarp Vilniaus ir Diuseldorfo, Lietuvos oro uostai (LTOU) rengiasi ginčyti tokį sprendimą. Institucija taip pat sieks atgauti į šio maršruto plėtrą investuotas lėšas.
Apie sutarties nutraukimą „airBaltic“ pranešė tuo metu, kai JAV teisme vyksta jos restruktūrizavimo procesas. Šis procesas oro bendrovei suteikia galimybę peržiūrėti sutartinius įsipareigojimus.
Vis dėlto LTOU teigia, kad Vilniaus–Diuseldorfo kryptis turi komercinį potencialą ir yra ekonomiškai naudinga abiem sutarties šalims. Todėl Lietuvos oro uostai ketina ginti savo poziciją JAV vykstančiame restruktūrizavimo procese, o prireikus – Lietuvoje ginčyti ir patį sutarties nutraukimą.
LTOU laikinoji vadovė Diana Bankauskienė teigė, kad oro bendrovės restruktūrizavimas gali lemti sudėtingus verslo sprendimus, tačiau sutartiniai įsipareigojimai, jos vertinimu, negali būti nutraukiami vienašališkai.
Jeigu reikalavimas vykdyti įsipareigojimus nebūtų patenkintas, Lietuvos oro uostai žada imtis papildomų teisinių veiksmų, kad apgintų institucijos ir valstybės interesus bei susigrąžintų į maršruto vystymą skirtas investicijas.
LTOU nurodo, kad Vilniaus–Diuseldorfo kryptis išlieka vienu iš strateginių prioritetų. Gavę „airBaltic“ pranešimą apie vienašališką sutarties nutraukimą, oro uostai jau pradėjo tartis su kitais vežėjais, kad tiesioginiai skrydžiai būtų atkurti kuo greičiau.
Rizikos pasidalijimo partnerystės sutartis su „airBaltic“ dėl šio maršruto buvo pasirašyta 2024 metų spalį. Per laikotarpį šia kryptimi keliavo 37 tūkst. keleivių – tai sudarė 2,6 proc. viso iš Lietuvos į Vokietiją vykusių keleivių srauto. Skrydžiai buvo vykdomi du kartus per savaitę.
BNS anksčiau skelbė, kad „Air Baltic“ sprendimą atsisakyti Vilniaus–Diuseldorfo skrydžių nuo lapkričio 23 dienos lėmė prastesni, nei tikėtasi, rezultatai.
