Nuo 2027 m. nustatytų dydžių priklausys, kiek gyventojai sumokės mokesčių ir kokios sumos juos pasieks gaunant darbo užmokestį, pensiją ar įvairias išmokas.
MMA 2027 m.: kiek liks po mokesčių?
Vyriausybė jau patvirtino, kad 2027 m. minimalioji mėnesinė alga (MMA) sieks 1245 eurus. Tai yra 92 eurais, arba beveik 8 proc., daugiau nei 2026 m., kai MMA sudaro 1153 eurus.
Tačiau darbuotojui svarbi ne tik suma „ant popieriaus“. Iš algos išskaičiavus gyventojų pajamų mokestį (GPM) ir „Sodros“ įmokas, į sąskaitą pervesta suma bus gerokai mažesnė.
20 proc. GPM skaičiuojamas nuo algos dalies, likusios iš atlyginimo atėmus neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD). Didžiausias NPD siekia 747 eurus per mėnesį.
Iš 1245 eurų MMA atėmus 747 eurų NPD, apmokestinama lieka 498 eurų suma. Nuo jos apskaičiuotas 20 proc. GPM sudaro 99,6 euro – tiek per mėnesį mokesčio turėtų sumokėti minimumą uždirbantis darbuotojas.
Dar apie 19,5 proc. atlyginimo sudaro „Sodros“ įmokos pensijų, ligos, sveikatos ir kitoms draudimo rūšims. Kai alga lygi MMA, 2027 m. šios įmokos sieks apie 242,77 euro.
Minimalią algą galima mokėti tik už nekvalifikuotą darbą. „Sodros“ skaičiavimu, šiuo metu iki minimumo uždirba apie 138 tūkst. žmonių – maždaug kas dešimtas darbuotojas.
Kitiems darbuotojams mokamas didesnis atlyginimas. Finansų ministerija prognozuoja, kad 2027 m. vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje viršys 2828 eurus neatskaičius mokesčių.
Tokį atlyginimą gaunantiems žmonėms NPD nebebus taikomas. Išskaičiavus GPM ir „Sodros“ įmokas, kurių bendra suma viršys 1,1 tūkst. eurų, į rankas turėtų likti apie 1,7 tūkst. eurų.
Kokios bus „Sodros“ išmokos?
Darbuotojai, mokėdami skirtingų rūšių socialinio draudimo įmokas, įgyja teisę į atitinkamas „Sodros“ išmokas. Kai kurių jų dydžiai tiesiogiai susiję su MMA arba vidutiniu darbo užmokesčiu šalyje.
Nedarbo išmoką sudaro pastovioji ir kintamoji dalys. Pastovioji dalis lygi 15 proc. išmokos mokėjimo mėnesį galiojančios MMA. Kadangi 2027 m. MMA sudarys 1245 eurus, ši dalis padidės iki 186,75 euro.
Kintamoji dalis apskaičiuojama pagal žmogaus pajamas, gautas per pastaruosius dvejus metus. Jos dydis priklauso nuo nedarbo išmokos mokėjimo laikotarpio:
- pirmą–trečią mėnesį mokama 45 proc. vidutinių draudžiamųjų pajamų;
- ketvirtą–šeštą mėnesį – 35 proc.;
- septintą–devintą mėnesį – 25 proc.
2027 m. „Sodros“ biudžeto projekte numatyta, kad vidutinė nedarbo išmoka sieks 635 eurus. Ją planuojama mokėti daugiau nei 80 tūkst. gyventojų.
Ligos išmokos priklauso nuo darbuotojo pajamų, tačiau jų minimalios ir maksimalios ribos susietos su šalies vidutiniu darbo užmokesčiu. Jam augant, didės ir ligos išmokų ribos.
„Sodra“ prognozuoja, kad 2027 m. vidutinė ligos išmoka bus 62,82 euro per darbo dieną – maždaug 4 eurais didesnė nei šiemet. Ji mokama už darbo dienas, kuriomis žmogus dėl ligos negali dirbti.
Jeigu mėnesį sudaro 21 darbo diena, vidutinė ligos išmoka per mėnesį viršytų 1319 eurų.
Senatvės pensijos 2027 m.
Pagal įstatymą senatvės ir kitos pensijos kasmet indeksuojamos atsižvelgiant į visų darbuotojų darbo užmokesčio fondo pokyčius.
Prognozuojama, kad 2027 m. vidutinė senatvės pensija padidės maždaug 78 eurais ir sieks 825 eurus. Pensijų gavėjams, turintiems būtinąjį stažą, vidutinė pensija turėtų išaugti apie 88 eurus – iki 895 eurų. Vis dėlto konkreti padidėjimo suma kiekvienam žmogui bus skirtinga.
Ministerija taip pat primena Vyriausybės tikslą, kad 2028 m. vidutinė senatvės pensija sudarytų bent 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio „į rankas“.
Skaičiuojama, kad 2027 m. vidutinė senatvės pensija sudarys 48,1 proc. vidutinio darbo užmokesčio „į rankas“, o pensija žmonėms, turintiems būtinąjį stažą, sieks 52,2 proc. šio atlyginimo.
