Prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Deividas Matulionis teigia, kad nustatant visuotinio šaukimo įvedimo datą atsižvelgta ne tik į kariuomenės galimybes sukurti reikalingą infrastruktūrą. Vertinta ir rizika, kad papildomam šauktinių skaičiui skyrus daugiau lėšų gali nukentėti dabartinių ginkluotųjų pajėgų aprūpinimas.
BNS skelbė, kad praėjusią savaitę Valstybės gynimo taryba (VGT) nusprendė visuotinį šaukimą Lietuvoje pradėti 2032 metais. Opozicija, raginanti terminą paankstinti, tvirtina, kad Rusija anksčiau pasirengs plataus masto karui su NATO, todėl pasirinkta data yra per vėlyva.
Interviu Žinių radijui antradienį D. Matulionis pabrėžė, kad esminis klausimas – kokio rezultato siekiama. Jo teigimu, viena kryptis būtų iki 2030 metų pasiekti kokybinį pokytį ir tinkamai aprūpinti profesionalius karius, šauktinius bei aktyvųjį rezervą. Kita galimybė – didinti kariuomenę ekstensyviai, tačiau dėl to galėtų sumažėti jos kovinis parengtumas.
Patarėjas teigė, kad kariuomenė įvertino: kiek mažesnės, bet gerai aprūpintos pajėgos kariniu požiūriu būtų geriau pasirengusios nei didesnė, tačiau prasčiau aprūpinta kariuomenė.
Rengiantis visuotiniam šaukimui, reikėtų parengti maždaug 350 papildomų instruktorių ir pastatyti naujas kareivines.
D. Matulionio teigimu, pasirinkus 2032 metų pradžią, pasirengimas dėl mažesnio laikinosios infrastruktūros poreikio kainuotų mažiau. Tokiu atveju reikėtų apie 105 mln. eurų, o visuotinį šaukimą įvedant 2030 metais – 150 mln. eurų.
BNS taip pat skelbė, kad Lietuva iki 2030 metų planuoja išplėtoti kariuomenės diviziją.
D. Matulionis sakė, kad siekis tais metais divizijai suteikti visišką operacinį pajėgumą nesikeičia, nors 2027 metais Krašto apsaugos sistemai numatytas mažesnis nei norėta finansavimas.
Pasak jo, dėl to gali tekti koreguoti perkamos ginkluotės pobūdį ir galbūt ilgesniam laikui išdėstyti jos pristatymą. Vis dėlto kol kas, patarėjo vertinimu, nėra pagrindo manyti, kad divizijos operaciniam pajėgumui iškilo kritinė grėsmė.
BNS rašė, kad kitąmet Lietuva gynybai ketina skirti 5 proc. bendrojo vidaus produkto, arba kiek daugiau nei 4,8 mlrd. eurų.
Šiemet krašto apsaugai numatyta suma eurais buvo panaši, tačiau jos dalis nuo šalies ekonomikos sudarė 5,38 procento.
