Iranas pirmadienį pranešė, kad su Vašingtonu per tarpininkus intensyviai keičiamasi informacija. Teheranas taip pat pasiūlė tam tikromis sąlygomis vėl atverti Hormuzo sąsiaurį, o tokie signalai pasirodė stiprėjant pastangoms užkirsti kelią naujam karo etapui.
Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi sakė, kad netiesioginės konsultacijos su JAV vyksta tarpininkaujant kitoms šalims. Aktyvų vaidmenį, pasak jo, atlieka Kataras ir Pakistanas. Kinija taip pat paragino šalis sugrįžti prie derybų, o Irano saugumo vadovas konfliktą telefonu aptarė su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
Naftos kainos, anksčiau smarkiai kilusios Iranui užblokavus per Hormuzo sąsiaurį einantį energijos išteklių koridorių, pirmadienį nukrito daugiau nei 6 procentais. Rinkose atsirado vilties, kad pavyks išspręsti aštuonis mėnesius trunkantį konfliktą.
A. Araghchi oficialiajai naujienų agentūrai IRNA teigė, kad dėl dabartinės padėties jautrumo ir rimtumo konsultacijos bei svarstymai vyksta itin intensyviai.
Naujienų portalas „Axios“ pranešė, kad JAV viceprezidentas J. D. Vance’as išsiuntė laišką Irano nacionalinio saugumo vadovui Mohsenui Rezaei (Mohsenui Rezajui), kuriame kalbama apie galimas naujas derybas. Tai esą buvo aukščiausio lygio diplomatinis žingsnis per pastaruosius mėnesius.
Diplomatinės pastangos suaktyvėjo prieš antradienį vyksiančius JAV kadencijos vidurio rinkimus. D. Trumpo respublikonams kenkia visuomenės nepasitenkinimas karu ir didėjančiomis degalų kainomis. Demokratai tikisi susigrąžinti bent dalinę Kongreso kontrolę ir pirmą kartą per dvejus metus įvesti politinius suvaržymus D. Trumpui.
Irano pirmasis viceprezidentas Mohammadas Reza Arefas iš JAV gautas žinutes pavadino „mūsų pergalės pripažinimu“. Vis dėlto D. Trumpas toliau grasino Iranui. Per rinkimų mitingą jis pareiškė, kad tam tikru metu Jungtinėms Valstijoms teks „suduoti jiems kūju“.
Sąsiaurį žadama atverti per dvi dienas
Aukšto rango Irano pareigūnas pareiškė, kad Teheranas pasirengęs per dvi dienas atverti Hormuzo sąsiaurį – per Persijos įlanką einantį svarbų energijos išteklių eksporto kelią. Tačiau tam Vašingtonas turėtų sutikti su Irano reikalavimų sąrašu.
Rugsėjį Iranas buvo pasiūlęs septynių dienų sąsiaurio atvėrimo planą. Tarp sąlygų buvo karo nutraukimas visuose frontuose, Irano turto atšaldymas, naftos sankcijų panaikinimas ir atsakomosios Irano uostų blokados nutraukimas.
Užsienio reikalų ministerijos atstovas Esmaeilis Baqaei teigė, kad galimybė įgyvendinti planą per dvi dienas esą dar kartą rodo Irano geros valios požiūrį. Jis nurodė, kad įvykdžius Teherano reikalavimus per trumpą laiką būtų galima atkurti saugumą Hormuzo sąsiauryje ir atnaujinti derybas.
E. Baqaei pabrėžė, kad tolesnė eiga priklauso nuo JAV sprendimo priimti Irano sąlygas. Tik tokiu atveju, pasak jo, būtų galima kalbėtis apie kitus veiksmus.
Kinijos prezidentas Xi Jinpingas pirmadienį Pekine karą aptarė su Omano sultonu Haithamu bin Tariqu (Haitamu bin Tariku). Tai buvo pirmasis Omano vadovo vizitas Kinijoje nuo diplomatinių santykių tarp šalių užmezgimo.
Omano pareiškime teigiama, kad abi šalys pasisakė už ginčų sprendimą politinėmis ir diplomatinėmis priemonėmis. Jos paragino Jungtines Valstijas ir Iraną pasirinkti taikų kelią, susitarti dėl paliaubų ir visiškai užkirsti kelią karui.
Pekine pirmadienį taip pat vyko Kinijos pareigūnų susitikimai su Irano ir Saudo Arabijos atstovais.
Kinijos užsienio reikalų ministras Wangas Yi (Vangas I) Irano Aukščiausiosios nacionalinio saugumo tarybos sekretoriaus pavaduotojui Ali Bagheri pareiškė, kad Pekinas remia Teheraną, kai šis gina savo suverenitetą ir saugumą.
Valstybinė televizija pranešė, kad A. Bagheri atsakė: Irano pozicija dėl nacionalinio saugumo, suvereniteto ir teritorinio vientisumo gynimo nesikeičia, o šiuo klausimu Teheranas neketina daryti kompromisų.
Irano valstybinė žiniasklaida taip pat nurodė, kad V. Putinas telefonu kalbėjosi apie konfliktą su Irano saugumo vadovu M. Rezaei.
Teheranas grasina „galingu atsaku“
Sekmadienį televizijai „Al Jazeera“ duotame interviu A. Araghchi sakė, kad Vašingtonas turi sutikti su nauju maršrutu, kurį Iranas ir Omanas nustatė tranzitui per Hormuzo sąsiaurį.
Jo teigimu, Jungtinės Valstijos taip pat turėtų atšaukti pastaraisiais mėnesiais įvestas sankcijas ir sumažinti amerikiečių karių skaičių regione.
Nuo rugpjūčio Vašingtonas įvedė naują sankcijų etapą, kurį apibūdino kaip Irano „ekonominį smaugimą“.
JAV ir Izraelio grasinimai Iranui sustiprėjo prieš JAV kadencijos vidurio rinkimus ir praėjusią savaitę Izraelyje vykusius rinkimus, kuriuose ministrui pirmininkui Benjaminui Netanyahu (Benjaminui Netanjahu) nepavyko užsitikrinti daugumos.
Šeštadienį D. Trumpas pareiškė, kad jam vis dar reikia „pasirūpinti“ vienu ar dviem taikiniais. Tarp jų jis paminėjo kalną centrinėje Irano dalyje, kuriame, kaip įtariama, gali būti branduolinis objektas, nors Teheranas neigia, kad ten įrengtas toks kompleksas.
E. Baqaei pareiškė, kad bet kokia agresija ar karinis puolimas prieš Iraną, nepaisant pasirinktos priemonės, sulauktų galingo, neatidėliotino ir visapusiško Teherano atsako.
